Naujienos

 *

2016-02-10.  Artėja vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Muzikos katedra ir Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto (MČTAU) Rektoratas bei Meninės saviraiškos fakultetas kviečia studentus, dėstytojus, senjorus  ir Žvėryno bendruomenespaminėti vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Renginys vyks vasaro 13 d. (šeštadienį) LEU aktų salėje, pradžia 14 val.
Programoje:
Prof. Antano Kiverio ir prof. Liongino Abariaus šventinis sveikinimas.
Koncerte dalyvauja:
MČTAU vokalinis ansamblis ,,Ave Musica“, vadovė prof. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė;
Uteniškių kraštiečių choras „Indraja“, vadovė Daina Abariūtė-Lazauskienė;
LEU Muzikos katedros merginų choro studija. Vadovai: doc. dr. Vilius Tavoras ir doc. dr. Jolanta Abramauskienė.

 2016-02-03.jpg - 135.64 Kb 2016-02-03. Vasario 1 d. Lietuvos edukologijos universitete (LEU) surengta prisiminimų popietė, skirta Povilo Sidaravičiaus, buvusio LEU dėstytojo, MČTAU Garbės nario, buvusio Turizmo fakulteto prodekano šviesiam atminimui. Paminėti abiejuose universitetuose P. Sidaravičiaus nuveikti darbai, pristatyta fotografijų paroda „Grožio ir gėrio keliu“.
Gyvenimo kelią pradėjęs Kuršėnų valsčiuje, Genžgirių kaimo ūkininkų šeimoje, anksti pajautęs menininko gyslelę, Povilas pasirinko menininko ir pedagogo kelią. Įgijęs dailiosios keramikos kvalifikaciją, dėstė dailę moksleiviams, vadovavo Vilniaus Dailės mokyklai, darbavosi Lietuvos Dailės muziejuje, Dailės kombinato keramikos ceche.
Apie Povilo Sidaravičiaus nueitą pedagoginį kelią papasakojo į prisiminimų popietę susirinkę LEU Ugdymo mokslų fakulteto bendruomenės atstovai. Tuometinio Vilniaus pedagoginio instituto Ikimokyklinės pedagogikos katedroje P. Sidaravičius pradėjo dirbti 1989 m. Būsimiesiems ikimokyklinio ugdymo specialistams P. Sidaravičius vedė vaizduojamosios veiklos, teorijos ir praktikos užsiėmimus. 1990 m., Institute įsteigus Pedagogikos ir psichologijos fakultetą, iki 1992 m. buvo šio fakulteto Estetikos katedros vedėjas, vėliau grįžo į Ikimokyklinės pedagogikos (dabar – Vaikystės studijų) katedrą, kurioje dirbo iki 2010 m.
LEU kolegos prisiminė Povilą kaip universiteto estetą, kūrusį nuostabias menines kompozicijas, kurios skleidė šilumą, pagyvindamos ir puošdamos rūmų erdves, konferencijas, kitus akademinius renginius. Daugybė ikimokyklinio, pradinio ugdymo studentų išėjo Povilo Sidaravičiaus mokyklą, kurioje buvo mokomi kurti aplikacijas, keramikos, molio gaminius, naudojant gamtoje randamas medžiagas. Kartu su Povilu dirbę kolegos prisiminė jį ne tik kaip talentingą pedagogą, bet ir kaip puikų, šiltą, nuoširdų, aplink save gėrį ir grožį skleidžiantį žmogų.
MČTAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė, Turizmo fakulteto dekanė Teodora Dilkienė, prodekanė Nijolė Gradauskienė pasidalijo šviesiais ir šiltais prisiminimais apie Povilo Sidaravičiaus veiklą MČTAU. Kartu su mūsų bendruomene Povilas buvo neilgai – tik penkerius metus. Įsitraukęs į Turizmo fakulteto veiklą netrukus tapo vienu aktyviausių šio gausaus turistų sambūrio seniūnu, vėliau – prodekanu. Povilas kiekvieną darbą atlikdavo atsakingai – niekad neatsisakydavo pabūti kelionių gidu, aktyviai dalyvaudavo savanorystės projektuose, savo meninėmis kompozicijomis puošė visus MČTAU renginius.
Abiejų universitetų kolegos, bendražygiai, sielos broliai kalbėjo apie pamatines Povilo gyvenimo vertybes, gėrėjosi jo orumu, o kartu ir paprastumu, kuklumu, begaline tolerancija, šypsojosi, prisiminę jo žemaitišką humorą.
Buvo perskaitytas jautrus Povilo atsisveikinimo laiškas, nuskambėjo Janinos Degutytės eilės, prof. Antano Kiverio ir visų prisiminimų popietės dalyvių atliekama daina „Tris dienas“.
Vasario 2 d. prisiminimais apie Povilą, apie kartu su juo aplankytas svečias šalis ir nuostabius gimtinės kampelius, apie nuoširdžią kelionių bendrystę dalijosi gausiai į fotografijų parodą „Grožio ir gėrio keliu“ susirinkę MČTAU Turizmo fakulteto klausytojai.
Mes, Povilo kolegos ir bendražygiai, visuomet puoselėsime jo šviesų atminimą, prisiminsime jo nuveiktus darbus ir dvasios artumą. Gatvėje dar ilgai akimis ieškosime besišypsančio Povilo, nešino gėlių puokštele, kurią įteikdamas sutiktam sielos broliui, padovanodavo ir dalelę savo širdies.
             „Sušildė Tavo rankos rugio varpą, žalią lapą,
              Ramunės žiedas pražysdavo jose,
             Tavo darbai paliko atminimui
             Giliai, giliai ne vieno širdyje“  (Bronė Nainienė, MČTAU klausytoja)
Jadvyga Miniotaitė

 2016-02-02. Paskutinį sausio mėnesio penktadienį Turizmo fakulteto IV-os grupės lankytojos, vadovaujamos kuratorių Nemiros ir Vytauto Petrokų, lankėsi Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre (Antakalnio g. Nr. 25), įsikūrusiame viename iš Sapiegų rūmų komplekso pastatų. Apgriuvęs pastatas prikeltas naujam gyvenimui: čia įrengta nepaprasta ekspozicija, kuri visus nustebino vizualiniais sprendimais.
Nusileidome į lankytojų centro požemius, sustojome prie dviejų terminalų, nurodančių, kur keliauti. Sudėtinga krumpliaračių sistema suka visą kompleksą – saugomų teritorijų sistemą. Išradingosios ekspozicijos spintose matome vaizdus: nacionaliniai ir regioniniai parkai, draustiniai, pasaulio saugomos teritorijos ir t.t. Spintos ir toliau atsiveria – išgirstame paukštelių balsus, susipažįstame su eile sparnuočių, o karmoranus galėjome net pabaidyti. Keliavome po 41 panoraminių nuotraukų, išdėstytų ratu, stotelę. Pabuvojome kino salėje – šikšnosparnių buveinėje.
Centre galima paliesti ir pamatyti įvairius paveldo objektus ir išgirsti pasakojimus apie juos. Visos ekspozicijos sienos išklijuotos lietuviškų žolynų, pievų augalėliais ir pavirtusi ištisa  žolynų pieva. Ši lankytojų centro ekspozicija suteikia tiek vaizdingos informacijos apie gamtos paveldą, kad vargu  ar kur kitur galėtume surasti.
Įspūdis nuostabus. Verta apsilankyti. Nuoširdžiausią ačiū tariame ekspozicijos kūrėjams.
Marija Brantienė
Turizmo fakulteto apžvalgininkė

 2016-01-29.jpg - 78.39 Kb2016-01-29. Sausio mėn.  pabaigoje Literatūros fakulteto senjorai klausėsi paskaitos apie išeivijos rašytoją, poetę, visuomenės veikėją Alę Rūtą. Paskaitą skaitė LEU Lituanistikos fakulteto dekanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, o studentė – rašytojos kūrinių ištraukas. Dekanė apie rašytoją ir jos kūrybą papasakojo nuosekliai, išsamiai, įdomiai. Lietuvoje Alė Rūta lankė Kamajų ir Kunigiškių pradžios mokyklas, baigė Rokiškio gimnaziją, o 1943 m. – Vilniaus universiteto Lituanistikos fakultetą. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno Kalifornijoje – Santa Monikoje.
Rašytojai buvo labai svarbu išlaikyti lietuvybę šeimoje, tad vaikams namuose liepė kalbėti tik lietuviškai. O ir visos Alės Rūtos knygos apie Tėvynę, ilgesį, masinius trėmimus. Paskutinė jos knyga „Skėriai“ – apie mamos brolį ir visą giminės istoriją. Labai gražiai išleista, iliustravo rašytojos dukra Vijolė, šiuo metu gyvenanti Kaune.
Kitos paminėtinos Alės Rūtos knygos: „Didžioji meilė“ – apie senąją Lietuvos istoriją, o knyga „Motinos rankos“ – apie nepriklausomybės laikotarpį. Dvasine prasme Alė Rūta nebuvo pasitraukusi iš Lietuvos – pabrėžė lektorė doc. dr. Ž. Kolevinskienė.
Filomena Marčiulionienė
Literatūros fakulteto apžvalgininkė

2016-01-16.jpg - 87.61 Kb 2016-01-16. Sausio 15 d. Nacionalinės trečiojo amžiaus universitetų asociacijos iniciatyva Lietuvos edukologijos universiteto aktų salėje surengtas šalies TAU vadovų ir klausytojų susitikimas su Švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene. Lietuvos edukologijos universiteto aktų salėje vykusiame renginyje taip pat dalyvavo LR Seimo nariai Artūras Paulauskas, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius, teisingumo viceministras Giedrius Mozūraitis, Lietuvos edukologijos universiteto rektorius akademikas Algirdas Gaižutis, Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius dr. Saulius Zybartas.
Susitikime buvo diskutuojama apie šalies TAU galimybes ir perspektyvas dalyvauti suaugusiųjų (senjorų) neformaliojo švietimo sistemoje, apie šios veiklos finansavimo modelius ir kitus klausimus, susijusius su prieš metus įsigaliojusiu Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymu. Susitikimo dalyviams labiausiai rūpėjo platesnės galimybės dalyvauti įvairiuose suaugusiųjų švietimo projektuose, ryšių su vietos savivalda stiprinimas sprendžiant projektų rengimo, aprūpinimo auditorijomis, lektoriais ir kiti klausimai.
Renginyje apžvelgta Nacionalinės trečiojo amžiaus universitetų asociacijos vienerių metų veikla ir perspektyvos, galimybė įregistruoti asociaciją kaip juridinį vienetą ir kiti aktualūs klausimai.
Susitikime dalyvavęs teisingumo viceministras Giedrius Mozūraitis su TAU vadovais aptarė senjorų teisinio švietimo galimybes. Kaip jau buvo nutarta anksčiau, MČTAU klausytojams kovą bus surengtas teisinių žinių mėnuo, o kituose TAU veikiantiems teisinių žinių fakultetams bus suteikta reikiama metodinė pagalba.
2015 m. vasarį šalies TAU pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir susibūrė bendrai veiklai į Nacionalinę TAU asociaciją, kuri šiuo metu vienija 40 TAU, o veiklos ir užsiėmimų čia randa per 10 000 senjorų.

Daugiau apie renginį skaitykite:
http://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/ministre-a-pitreniene-aktyvus-mokymasis-visa-gyvenima-suteikia-prasmes-pilnatves-pojuti
http://lzinios.lt/lzinios/Mokslas-ir-svietimas/senjorai-susivienijo-ir-tikisi-pagalbos/216134

 2016-01-08. Politologai, šventiniu laikotarpiu pasiilgę vienas kito ir naujų žinių, vietoje vienos paskaitos išklausė net dvi – atsiklausius klausytojų, ar jie nenorėtų išklausyti papildomą paskaitą, mielai sutiko.
Apie būsimas Baltarusijos politines alternatyvas supažindino diplomuotas ekonomistas ir psichologas Artūras Judickis, prieš septynerius metus priverstas palikti savo namus Baltarusijoje. Radikalus opozicionierius, aktyviai protestavęs prieš vyriausybės vykdomą politiką, prieglobstį rado Lietuvoje. Vilniuje baigė politologijos magistro studijas ir stengiasi nenutolti nuo politikos –  Artūras konsultuoja opozicionierius Baltarusijoje, rašo straipsnius ir apžvalgas tarptautiniams interneto portalams.
Su A. Judickiu sutarėme, kad apie Baltarusiją jis pasakos neilgai, o  daugiau laiko skirsime klausimams – ir neapsirikome – jų buvo tiek daug, kad lektorius atsakinėjo bent pusę valandos. Klausimai buvo labai įvairūs – nuo Astravo elektrinės iki Kinijos investicijų Baltarusijoje.
Paskaitą tęsė Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Valdas Rakutis, LDK XVIII amžiaus istorijos ir karybos specialistas. Jis labai smulkiai ir nuosekliai nupasakojo to sunkaus Lietuvai laikotarpio įvykius ir vidaus bei užsienio problemas. Likome sužavėti profesoriaus dėstymo nuoseklumu, aiškumu ir įvykių interpretavimo pagrįstumu.
Pirmasis šių metų užsiėmimas praėjo geriau,  negu tikėjomės.

Kituose šių mokslo metų užsiėmimuose susitiksime su Nepriklausomybės akto signataru Rolandu Paulausku,  Rytų Europos studijų centro politikos analitiku Vytautu Keršansku, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariu Algirdu Sysu, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaline direktore Birute Burauskaite bei Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriumi prof. Ramūnu Vilpišausku.
Atkreipiu dėmesį, jog kovo mėnesio paskaitos vyks kitur ir kitu laiku – Vilniaus universitete bei Valdovų rūmų Vestibiulio auditorijoje.
Rimantas Kazimieras Radžiūnas
Politologijos fakulteto dekanas

 2016-01-07. Antrąjį mokslo metų semestrą Kultūros fakulteto II ir III grupių klausytojai pradėjo Vytauto Kasiulio dailės muziejaus aplankymu: čia veikia paroda „Juozapo Čechavičiaus Vilnius“, skirta reikšmingiausio to laikmečio Vilniaus fotomenininko ir fotometraštininko atvykimo į Vilnių 150 metų datai paminėti.
Parodoje eksponuojama daugiau kaip 150 Vilniaus ir jo apylinkių originalių nuotraukų, garsaus fotomenininko biografijos archyviniai dokumentai, šeimos albumo nuotraukos, autoportretai, atvirukai ir kt. eksponatai, surinkti iš septynių Vilniaus ir vieno Lenkijos muziejų, bibliotekų ir kt. institucijų.
Fotomenininkas Juozapas Čechavičius gimė 1818 m. Polocko apskrityje bajorų šeimoje, mokėsi Vitebsko gimnazijoje, keletą metų dirbo buhalteriu Zamostės karo ligoninėje. Fotografija susidomėjo 1853 m., kūrė tuo metu pradėjusiu plisti šlapiojo kolodijaus fotografijos metodu. Menininkas fotografijos mokėsi Paryžiuje, dirbo fotografu Kijeve, Černigove, Vitebske. Nuo 1865 metų iki mirties gyveno Vilniuje, kurį buvo pamilęs kaip savo gimtąjį miestą. Apie du dešimtmečius J. Čechavičius buvo vienintelis Vilniaus fotografas, kūręs miesto architektūros, bažnyčių interjerų, mieste vykusių renginių ir permainų (naujų namų, tiltų statybos, mugių, griaunamų pastatų įamžinimo) nuotraukas.
J.Čechavičius daug keliavo, dalyvavo pasaulinėse foto parodose, priklausė Prancūzijos fotomenininkų draugijai. 1888 m. mirė Vilniuje, palaidotas Bernardinų kapinėse (beje, tik prieš 5 metus identifikuota palaidojimo vieta, yra antkapis). 1888 m., jau po fotografo mirties, buvo sudarytas penkiasdešimties Vilniaus bažnyčių ir jų interjero nuotraukų albumas, kuris buvo padovanotas popiežiui. Albumas iki šiol yra saugomas Vatikano bibliotekoje.
Nuoširdžiai dėkojame V. Kasiulio muziejaus gidei Julijai, įdomiai ir išsamiai nušvietusiai Juozapo Čechavičiaus biografiją, asmenybę bei jo kūrybą, padėjusiai pamatyti fotografijų vaizdais atspindėtą menininko pasaulėjautą.
Apsilankykite!
Irena Leončikienė
Kultūros fakulteto klausytoja
2015-12-30.jpg - 148.90 Kb


2015-12-30. Muzikos fakulteto choras „Varsa“ Šv. Kalėdas šventė Šv. Kryžiaus namuose, kurie įsikūrę visai šalia Lietuvos prezidentūros rūmų ir nedidelės Bonifratrų bažnytėlės (buvusio Bonifratrų vienuolyno patalpose). Seserys vienuolės mus pakvietė popietę praleisti kartu su Šv. Kryžiaus namų lankytojomis.
Ši vienuolija buvo įkurta 1918 metais palaimintojo Jurgio Matulaičio iniciatyva Marijampolėje. Sekdamos Evangelija ir tęsdamos Jėzaus meilės ir gailestingumo misiją, seserys tarnavo pagalbos reikalingiems žmonėms, rūpinosi senelių, invalidų ir vaikų globa. Jos darbavosi daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių įsitraukdamos į vaikų ir jaunimo organizacijų veiklą, organizavo kursus, įvairias paskaitas ir visur stengėsi skleisti Dievo žodį ir rodyti elgesio ir padorumo pavyzdį aplinkiniams. Bet istorija įnešė permainų į vienuolijos gyvenimą. Sovietiniais metais seserys buvo priverstos gyventi ir veikti slapčia, tačiau savo misijos nenutraukė – rengė vaikus sakramentams, dirbo ligoninėse, šeimininkavo klebonijose, taip pat dirbo šeimose: prižiūrėjo vaikus, patarnavo ligoniams ir t. t.  
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę seserys vėl susiburė gyventi ir tarnauti Dievui kartu. Šiuo metu seserų vargdienių vienuolijos namai veikia Marijampolėje, Vilniuje, Kaune, Rumbonyse ir Amerikoje: Putname, Lemonte.
Vilniuje 1995 metais Bonifratrų vienuolyno pastatai buvo atiduoti Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo vargdienių seserų kongregacijai, kuri čia įsteigė Šv. Kryžiaus namus. Kaip vienuolijos gyvavimo pradžioje, taip ir dabar seserys dirba su vaikais, seneliais, ligoniais, žmonėmis, neturinčiais namų arba gyvenančiais skurde. Taip pat seserys veda rekolekcijas, skaito paskaitas, rengia straipsnius. Vienuolijos konstitucijoje įrašyta: „mūsų ypatingasis uždavinys yra teikti žmonėms visokeriopą pagalbą kelyje į Dievą. Todėl mes darbuojamės įvairiose krikščioniškojo gyvenimo srityse: labdaros, pastoracijos, socialinėje, švietimo, auklėjimo, žiniasklaidos; taip pat talkiname katalikiškiems sambūriams, pasirinkdamos tai, kas, Bažnyčios ir Vienuolijos nuomone, yra svarbiausia ir kas geriausiai atitinka Steigėjo duotą vardą „Vargdienių seserys."
Kalėdinio susitikimo metu pajutome, kokie prasmingi ir kilnūs seserų vargdienių tikslai ir kasdieniai darbai. Patraukė labai šiltas, malonus ir jaukus bendravimas, dėmesys šalia esančiam. Gal todėl tiek daug senjorų ten susirenka, skaito Šventą Raštą, bendrauja, kartu užtraukia dainą. Seserys užsiima ir mielais darbeliais, nes toje pačioje salėje turėjome galimybę apžiūrėti namų lankytojų tapybos darbų parodą. Susirinkusiems prie vaišių stalų senjorams išdainavome visas, kokias tik mokėjome, Kalėdines giesmes ir dainas, o jie mums pritarė. Šiltą bendravimą paįvairino sesers Marijos skaitomi poezijos posmai, įvairios viktorinos. Nepastebimai greitai prabėgo kelios valandos su maloniomis Šv. Kryžiaus namų vienuolėmis ir jų lankytojais.
Aldona Zamulskienė
„Varsos“ choristė

 2015-12-23.jpg - 52.03 Kb2015-12-23. Prieš pat Šv. Kalėdas, gruodžio 22 d., Lietuvos technikos bibliotekoje atidaryta MČTAU Turizmo fakulteto prodekano Povilo Sidaravičiaus kūrybos paroda „Gėrio ir grožio keliu“.
Šios parodos autorius Povilas Sidaravičius kruopščiai rinko nuotraukas, kuriose įamžintos jo paties sukurtos  kompozicijos iš gėlių ir įvairios gamtinės medžiagos. Povilas turi gražų planą panaudoti šias nuotraukas būsimoje knygoje kaip vaizdinę medžiagą pradedantiems kurti menines kompozicijas. Povilo fotografijose galima pamatyti ir tokias gėlių kompozicijas, kurios yra pelniusios  svarbių apdovanojimų.
Pats parodos autorius dėl  sunkios ligos atidaryme negalėjo dalyvauti, tad susirinkusiems jo laišką perskaitė Živilė Lazdauskaitė:
„Baigia suktis Šv. Kalėdų, gyvenimo ir mūsų veiklos metų ratas. Gėrio ir grožio keliu stengiausi ir aš eiti kartu su jumis visais. Ši parodėlė – keletas stabtelėjimų vyresniame amžiuje tvarkant aplinką, auginant gėles, keliaujant su MČTAU senjorais.
Dėkoju, kad atėjote, linkiu kūrybinės sėkmės tęsiant pažintinę ir estetinę veiklą, perduodant patirtį Lietuvos jaunimui.
Globokime mūsų gamtos grožį, mūsų medžius, tradicines gėles, darželius.
Šypsokimės vieni kitiems.
Mylėkime vieni kitus“.

MČTAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė, atidarydama parodą, pasidžiaugė, kad kiekviena Povilo sukurta kompozicija – tai įsimintina pamoka, įprasminanti gėrį ir grožį. Be jo sukurtų gėlių kompozicijų, meniškų puokščių neapsieina nė vienas Trečiojo amžiaus universiteto renginys, o norintys susikurti jaukią ir gražią aplinką to gali išmokti Povilo paskaitose.
Jaunystės prisiminimais noriai pasidalijo Povilo klasiokas, suolo draugas rašytojas dr. Apolinaras Čepulis. Pasak jo, už pernelyg didelį lietuviškumo rodymą ir atitinkamą veiklą Povilui buvo uždrausta laikyti baigiamuosius valstybinius egzaminus. Tačiau tai nesutrukdė jam toliau eiti pasirinktu gėrio ir grožio keliu. Visada pasitempęs, visada kupinas kūrybinių sumanymų, nuoširdus, kaip ir šiandieną. Visas Povilo gyvenimas vienaip ar kitaip susijęs su menu: ilgai dirbo Dailės mokyklos direktoriumi, darė įvairius organizacinius darbus Dailės muziejuje. Povilas – keramikas, visą gyvenimą domėjęsis tautine etnokultūra, yra sukūręs įvairių darbelių, buvo įsteigęs keramikos studiją, vadovavo keramikos būreliui, dešimtmetį dirbo Dailės kombinato keramikos ceche.
Prof. Antanas Kiveris dalijosi gražiais prisiminimais apie Povilo darbą Vilniaus Valstybiniame pedagoginiame institute (dabar – Edukologijos universitetas). Pasak profesoriaus, beveik 30 metų Povilas dėstė dailės metodiką pradinių klasių mokytojams ir vaikų darželių auklėtojams. Buvo ir tebėra studentų mėgstamas, nes visada siekė, kad studentai jo dėstomų dalykų mokytųsi ne dėl pažymio, o tam, kad galėtų prasmingai pritaikyti pedagoginėje praktikoje. Jo kabinete visada būdavo labai daug paruošiamosios medžiagos meniškoms kompozicijoms. Puošdamas Aktų salę ar ruošdamas progines puokštes visada rasdavo būdų, kaip įkomponuoti tautinius akcentus. Už tai ne kartą yra gavęs pastabų.
Antano pasakojimą mielai papildė buvusi kolegė Elvyra Bitner, pabrėždama,  kad Povilas buvo didelis estetas. Jis labai delikačiai sugebėdavo pagirti mūsų rūbų derinį arba pasakyti kokią pastabėlę, kai susitikdavome darbe. Daug keliavo ne tik pats, bet ir mus kviesdavo. Kelionėse viską surežisuodavo ir dar prisigalvodavo visokiausių įdomių dalykų, mielų siurprizų.
Prof. Antano daina apie ąžuolą, akomponuojant prof. Birutei Aleknaitei Bieliauskienei, visiems  priminė Povilo meilę Lietuvos gamtai.
Turizmo fakulteto klausytojos, dvi Aldonos ir Vida, skaitė eiles apie Povilo mėgstamiausias gėles, kurios puošia lietuvaičių darželius, šalies laukus ir pievas.
Povilo draugės gėlininkės paruošė puikias kompozicijas, kurios puošė parodos ekspoziciją.
MČTAU Turizmo fakulteto klausytoja Gražina Banevičienė papasakojo apie Povilo veiklą Turizmo fakultete, apie nuoširdžią bendrystę kelionių  metu. Ypač daug šiltų žodžių buvo pasakyta apie Povilo dalyvavimą savanorystės projekte Italijoje ir Lietuvoje.
Tautodailės fakulteto dekanė Irena Jonkuvienė pastebėjo, kad skaitydamas paskaitas ar dalyvaudamas mokymuose, Povilas rasdavo būdų pagirti kompozicijas, subtiliai pamokyti, nesumenkindamas kitų.
Turizmo fakulteto prodekanė Nijolė Gradauskienė atkreipė dėmesį, kad Povilo dėka mus lydi šviesios mintys, nes Povilas yra Sielos žmogus. Atminty išliko prieš porą mėnesių vykusi kelionė į Torūnę ir Olštiną. Kaip širdies varpas nuskambėjo Povilo žodžiai: „Norėčiau, kad  Žalgirio mūšio vietoje sužaliuotų lietuviški ąžuolai...”
Viltingai nuskambėjo žodžiai:
„Mes galim tau padėti...
Kad ir kur tu eitum,
Kad ir kur tu atsidurtum,
Visuomet gali išgirsti:
- mes galim tau padėti...“.

Šis mielas susitikimas parodoje „Gėrio ir grožio keliu“ priminė mums, jog kartais reikia stabtelėti ir susimąstyti apie gyvenimo prasmę.
Teodora Dilkienė
Turizmo fakulteto dekanė

 2015-12-22. 2015-ieji buvo ypatingi metai kiekvienam Politologijos fakulteto klausytojui ir visam universitetui. Nuo mažų džiaugsmų iki didelių pasiekimų – daugybė gražių akimirkų išliks ilgam. Pasidžiaukime mūsų visų pasiekimais. Dėkoju už puikius metus, už tai, kad augome kartu, ir linkiu dar įsimintinesnių 2016-ųjų! Laukime Šventų Kalėdų ir Naujųjų metų kartu!

Paskutinėmis šių metų dienomis Politologijos fakultete vyko diskusija apie pastarojo meto svarbiausius politinius įvykius, kurią vedė Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas. Tenka pripažinti, kad diskusija prasidėjo sunkiai: klausytojai jau įprato klausti ir laukti atsakymų į savo klausimus. O diskutuoti, tai yra reikšti savo nuomonę, priešingą išsakytai, mums dar kaip ir neįprasta.
Artėja Seimo rinkimai. Kad „išjudinti“ klausytojus šiuo klausimu, pareiškiau priešingą nuomonę tai, kuri jau klostėsi tarp jų ir lektoriaus. Auditorija sujudo ir pradėjo karštai diskutuoti ne tik su lektoriumi, bet ir tarpusavyje. Pagalvojau – dažniau organizuojant diskusijas, susiformuos ir jų vyksmo kultūra. Dalijimasis nuomonėmis tęsėsi ir pasibaigus diskusijai.
2014 metais buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp MČTAU ir Mykolo Romerio universiteto – su docentu Vytautu Dumbliausku aptarėme tolesnę mūsų partnerystę. Tikimės, kad kitais metais pamatysime jos rezultatus.
Rimantas Kazimieras Radžiūnas
Politologijos fakulteto dekanas

 2015-12-17. Grupė MČTAU ir kitų šalies Trečiojo amžiaus universitetų klausytojų gruodžio 16 d. dalyvavo LR Seime vykusioje konferencijoje „Senjorų sveikatingumo metai – pavyzdžiai, patirtys ir įžvalgos“. Šią konferenciją surengė Lietuvos sveikuolių sąjunga (LSS) kartu su MČTAU ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu. Konferencija – vienas iš renginių, numatytų šių metų kovo 19 d. pasirašytoje Lietuvos sveikuolių sąjungos ir MČTAU bendradarbiavimo sutartyje, kurią savo parašais patvirtino abiejų organizacijų vadovai – Dainius Kepenis ir dr. Zita Žebrauskienė. Konferencijos darbe dalyvavo vyriausias Seimo narys, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovas, gydytojas kardiochirurgas prof. Arimantas Dumčius ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Rima Baškienė.
Šioje praktinių pavyzdžių konferencijoje buvo aktyviai diskutuojama, kaip vyresnio amžiaus žmonėms sekasi sveikai gyventi sulaukus brandaus amžiaus, kaip jie įveikia savo negalavimus ir stiprina sveikatą. Šio susibūrimo tikslas – pasidalinti praktine patirtimi, paviešinti geruosius pavyzdžius ir parodyti, kad mokslo rekomendacijos yra veiksmingos tik tada, kai jos pritaikomos. Savo sveikos gyvensenos, įveiktų ligų ir prasmingos senatvės patirtimi dalijosi garbaus amžiaus pranešėjai – 84-erių Vytautas Mockevičius (Alytaus sveikatos klubo „Ryžtas“ prezidentas), 76-erių gydytoja Janina Vaizgielienė iš Kauno, sveikuolė Bronė Vasiliauskienė iš Elektrėnų, gydytoja Eugenija Guogienė, Vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė, sveikuolis Povilas Vadopalas iš Panevėžio, Lietuvos moterų sporto asociacijos prezidentė Joana Bartaškienė. Buvo įdomiai pristatytas šimtamečio Prano Skersio sveikos ilgaamžystės pavyzdys.
Konferencijos dalyviai kaip visuomet šiltai sutiko prasmingą ir emocionalų MČTAU rektorės dr. Z. Žebrauskienės pasisakymą „Kaip ilgai gyventi ir nesenti?“, kuriame ji pasidalijo savo įžvalgomis apie senėjančios visuomenės sveikatos problemas ir jų sprendimo būdus.
Konferencijoje buvo suformuluoti pasiūlymai, kokia linkme turėtų vystytis sveikatos politika, kad ji kuo geriau užtikrintų pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybę ir sveikatą.
Jadvyga Miniotaitė

 2015-12-16. Baigėsi pirmasis 2015-2016 mokslo metų semestras Buities kultūros fakultete. LEU gamtos fakulteto A 4 auditorija vos talpina šį gausų, beveik 140 klausytojų būrį.
Mokslo metus pradėjome LMA prof. Vyto Antano Tamošiūno paskaita ,,Imunologiniai tyrimai Lietuvoje". Imunitetas susijęs su nuolatiniu fiziniu aktyvumu, grūdinimusi, sveikos mitybos režimu. Su imunologija susipažinome istoriniu aspektu ir Lietuvos imunologijos ateitimi.
VGTU dr. Ramunė Albrektienė porino visą tiesą apie geriamąjį vandenį. Pasirodo, net apie 3,3 mln. pasaulio gyventojų miršta nuo užteršto vandens. Daugelis šalių neturi gėlo vandens, todėl tenka naudoti sudėtingą vandens nudruskinimo technologiją. Sužinojome apie vandens kokybės ruošimo problemas. Vilniuje turime 34 vandenvietes.
Jolanta Grigaitienė pasakojo ne tik apie prieskonių gausą, bet ir sąryšį su sveikata. Vartojame apie 150 prieskonių rūšių, pradedant kmynais, krienais, cinamonu, kardamonu, ožrage, ciberžole ir kitomis. Daugelis prieskonių mums pažįstami, bet buvo minimi ir negirdėti pavadinimai – gauromedis, švytrūnas, burnotis. Po paskaitos galėjome susipažinti su daugybe prieskonių ir jų įsigyti.
Išklausėme dvi paskaitas mūsų mylimos LEU prof. Manefos Miškinienės – ,,Vegetaras. Būti ar nebūti? ". Žodis vegetarizmas buvo pavartotas net 1842 m. Profesorė supažindino,  kuo vegetarai skiriasi nuo veganų ir žaliavalgių. Didieji vegetarai buvo Pitagoras, Šileris, Baironas, Tolstojus, Vydūnas. Ypač vaikams nerekomenduojama tapti vegetarais, nes augantis organizmas turi gauti įvairių maisto medžiagų. Vegetarų mitybos trūkumai: nepakankamas organizmo aprūpinimas kalciu, geležimi, cinku, trūksta vitaminų B12, D, stebimas jodo trūkumas, per mažas kiekis amino rūgščių. Vegetarizmas nėra tobula mitybos forma, bet gyventojai turi laisvą valią rinktis mitybos procesus savo nuožiūra. Paskutiniai paskaitos žodžiai nuskambėjo su palinkėjimais ,,Būkite sveiki"!  
Marija Brantienė
Buities kultūros fakulteto apžvalgininkė

2015-12-16. Net nepajutome kaip pralėkė pirmasis mokslo metų Trečiojo amžiaus universitete pusmetis. Kultūros fakulteto Penktosios grupės senjorai jį užbaigė ekskursija į Vilniaus didžiąją sinagogą. Tai buvo galimybė  ne tik apžiūrėti šį unikalų pastatą, kuriame labai mažai kas iki tol buvo buvęs, bet ir daugiau sužinoti apie žydų tautos gyvenimą, papročius bei tradicijas. Išgirdome, kad nors Vilniuje gyvena vos daugiau nei tūkstantis žydų, ši bendruomenė nėra linkusi priimti naujų narių, nes tapti žydu nėra lengva – du Vilniaus gyventojai to siekia jau tris metus. Pasirodo, kad žydai privalo laikytis ne 10, o 213 Dievo  įsakymų, kad žydų religija moko, kad pirma reikia padaryti, o tik paskui suprasti, t.y. atvirkščiai nes mes manome, kad tai tauta, niekada nenorėjusi kariauti ir daugybę kitų įdomių dalykų apie žmones, kurie gyvena šalia mūsų, tačiau apie kuriuos tiek mažai žinome.  Dvi valandas apie savo tautos gyvenimą mums įdomiai ir labai nuoširdžiai pasakojo sinagogos kantoriaus žmona Natalija. Tad kai kurie senjorai net amo neteko, išgirdę vienos iš savo kolegių klausimą, ar žydai į macus deda vaikų kraujo.
Palmyra Krupenkaitė

2015-12-08. Kaip įdomu nueiti ten, kur pats vienas niekada nepatektum – pagalvojo ne vienas Kultūros fakulteto penktosios grupės senjoras, vaikščiodamas po Valstybinės filharmonijos užkulisius.  Visi ne kartą buvome šioje muzikos šventovėje, bet nė vienas niekada neklausėme orkestro repeticijos, kurios metu Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas Modestas Pitrėnas iš muzikantų siekė išgauti tai, ką jie gali geriausia. O ir repetuojamas kūrinys buvo neeilinis – dar niekada viešai neatlikta M. K.Čiurlionio simfoninė poema „Pasaulio sutvėrimas“. Kompozitorius neužbaigė šio  kūrinio fortepijoninio varianto, todėl kūrinys buvo orkestruotas tik dabar. Nors girdėjome tik kelis pirmosios ir antrosios dalies fragmentus, susidarėme įspūdį, kaip skamba visa poema. 
O kur dar unikali proga pavaikščioti šio puošnaus pastato, pastatyto kaip Vilniaus „Grand Hotel“, koridoriais, kuriame 1905 metais buvo susirinkęs Vilniaus seimas, pasėdėti Mažojoje salėje, kurioje dabar vyksta tik priėmimai, ir  pasiklausyti ilgametės koncertų vedėjos Janinos Pranaitytės prisiminimų apie filharmonijoje koncertavusius garsius muzikantus ir solistus.
Palmyra Krupenkaitė
Kultūros fakulteto klausytoja

 2015-12-01. Jau tradiciniais tapo Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto (MČTAU) susitikimai su naujai įsikūrusiais respublikos trečiojo amžiaus universitetais: Molėtų, Akmenės,  Daugų TAU.    
Vakar MČTAU būstinėje svečiavosi šiais metais savo veiklą pradėjusio Švenčionių trečiojo amžiaus universiteto,  prisiglaudusio po Švenčionių rajono švietimo pagalbos tarnybos (ŠPT) sparnu, atstovai.
Švenčionių r. ŠPT direktorė Elena Kadzevičienė prisipažino, kad idėja mokytis visą gyvenimą,  mintyse kirbėjusi trejus metus, virto realybe iniciatyvinės grupės (pirmininkas Petras Telyčėnas) dėka. TAU tikslas – padėti vyresnio amžiaus žmonėms išlikti aktyviems, besimokant gauti žinių, skleisti jas,  džiaugtis bendravimu bei garsinti Švenčionių kraštą.
Švenčionių TAU įkurti keturi fakultetai: Informacinių technologijų, Psichologijos, Sveikos gyvensenos, Politologijos ir krašto istorijos, juose studijuoja 80 aktyvių, įvairaus amžiaus rajono gyventojų, norinčių įgyti žinių, bendrauti, keliauti, pasijusti reikalingais, naudingais, įdomiais ne tik sau, bet ir kitiems. Fakultetų koordinatoriai – Švenčionių Švietimo pagalbos tarnybos darbuotojai, neatlygintinai darbuojasi TAU labui. E. Kadzevičienė pasidžiaugė, kad švenčioniškiai turi savo andragogę – tai Neringa Kirilovė, Švenčionių r. ŠPT metodininkė, koordinuojanti Sveikos gyvensenos fakulteto veiklą.
TAU užsiėmimai pagal sudarytą grafiką vyksta Švenčionyse ir Švenčionėliuose.
Švenčioniškiai žada dalyvauti Neformaliam suaugusiųjų švietimui skelbiamame nacionaliniame projektų konkurse. Susitikime buvo aptarti bendradarbiavimo bei kiti abiems universitetams  aktualūs klausimai. E. Kadzevičienė domėjosi galimybe ateityje įsijungti į Nacionalinės trečiojo amžiaus universitetų asociacijos gretas.
MČTAU rektorė, Nacionalinės TAU asociacijos Tarybos pirmininkė dr. Zita Žebrauskienė pasidalijo savo patirtimi, mintimis, draugiškais patarimais bei pasisiūlė atvažiuoti paskaityti švenčioniškiams paskaitų, o naujajam TAU palinkėjo gražių sumanymų, naujų idėjų, kūrybingumo, prasmingos ir turiningos veiklos.
Gražina Dalgedaitė

 2015-11-27. Lapkričio 26-osios popietę jaukioje, istoriniais eksponatais papuoštoje Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros centro salėje įvyko Kultūros fakulteto etnokultūrinio mokymo programos užbaigimo šventė.
2015_11_27.jpg - 58.32 KbNuo liepos mėnesio vykdytoje senjorų švietimo programoje „Čia mūsų Lietuva: mus vienija kalba, daina ir papročiai“ dalyvavo 50 Kultūros fakulteto klausytojų. Šios programos autorė – Kultūros fakulteto dekanė A. Mikulionienė, koordinatorė – R. Dovidavičiūtė. Per 50 aktyvaus mokymosi valandų gerai išstudijavę visus Lietuvos etnografinius rajonus, daug sužinoję apie tautos tradicijas, papročius, apeigas, amatus, liaudies mediciną, simbolių panaudojimą liaudies mene, senjorai susirinko į šventę aptarti mokymosi rezultatų, pasidalinti įspūdžiais ir pasidžiaugti savo laimėjimais. Šventėje dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos, finansavusios šį projektą, atstovai, Etninės kultūros centro šeimininkai, kiti svečiai.
Šventiniame renginyje, kurio scenarijų parengė programos dalyvė I. Bražiūnienė,  buvo prisimintos gražiausios, įspūdingiausios etnokultūrinių studijų akimirkos. Pasigrožėjome D. Martinaitytės, G. Banevičienės, I. Leončikienės skaidrėse įamžintais vaizdais iš įsimintinos kelionės po „karalienės“ Dzūkijos apylinkes, iš savanorystės talkų Rasų kapinėse, iš muziejuose bei auditorijose vykusių užsiėmimų. Programos dalyviai savo įspūdžius visą laiką fiksavo dienoraščiuose – reikšti savo mintis, emocijas ir tokiu būdu geriau įtvirtinti žinias klausytojus nuolat skatino projekto koordinatorė Regina. Mielai klausėmės ištraukų iš dienoraščių, kurias skaitė G. Šiler, L. Stanevičienė, A. Kazlauskas, V. Čereškaitė, I. Leončikienė, G. Banevičienė – vieni porino žemaitiškai, kiti dzūkiškai. Šis projektas leido atsiskleisti ir naujiems talentams – niekas kitas vaizdingiau ir nuoširdžiau nesugebėtų aprašyti per šias studijas patirtų įspūdžių, kaip A. Gedvilaitė. Su Arvidos refleksijomis galima susipažinti mūsų svetainės „Senjoro užrašuose“.
Šmaikštūs ir įdomūs viktorinos klausimai, parengti dekanės A. Mikulionienės, padėjo įtvirtinti įgytas žinias. Pirmą kartą MČTAU praktikoje klausytojų žinios buvo patvirtintos dokumentu – visiems 50-čiai programos dalyvių buvo įteikti sveikinimai-pažymėjimai, kuriuos dalindama po salę bėgiojo mūsų nepailstančioji rektorė Z. Žebrauskienė, visuomet remianti ir palaikanti visas iniciatyvas.  Kiekvienas dovanų gavo MČTAU 20-mečio proga išleistą Almanachą.
Entnokultūrinio mokymosi programos dalyviai džiaugėsi, kad jų lūkesčiai pasiteisino su kaupu, ir nuoširdžiai dėkojo projekto autorei A. Mikulionienei ir koordinatorei R. Dovidavičiūtei, kurių kompetencijos, kūrybiškumo, išmonės dėka šis puikus projektas ne tik suteikė daug žinių, bet skatina ir toliau domėtis turtingu savo krašto etnokultūriniu paveldu. Kartu su Meninės saviraiškos fakulteto vokaline grupe programos dalyviai nuoširdžiai traukė lietuvių liaudies dainas, sutartines, suko ratelį, prie šventinio stalo dalijosi įspūdžiais ir strategavo būsimas įdomias veiklas.
Jadvyga Miniotaitė
Daugiau skaitykite
http://lzinios.lt/lzinios/Mokslas-ir-svietimas/senjorai-baige-etnokulturines-studijas/213416

2015-11-25. Trečiojo amžiaus universitetų (TAU) plėtra iš didžiųjų Lietuvos miestų nusidriekė į mažesnius miestelius. Lapkričio 24-ąją „universitetiniu“ miesteliu paskelbti Daugai. Į Daugų kultūros centre vykusią iškilmingą naujojo 2015-11-25.jpg - 362.25 KbDaugų (Alytaus raj.) TAU atidarymo šventę gausiai susirinko būsimieji klausytojai ir dar gausesnis juos palaikančių ir norinčių pasveikinti svečių pulkas. Šio universiteto iniciatorius ir steigėjas Žilvinas Riškevičius pakvietė Daugų senjorus mokytis, įgyti naujų žinių, turiningai ir įdomiai bendrauti.
Besirengiančius studijuoti senjorus šiltai pasveikino Alytaus rajono meras A. Vrubliauskas, vicemeras A. Balčiūnas, Daugų bendruomenės atstovai – seniūnas V. Raudonis, gimnazijos direktorius A. Jakimavičius, klebonas V. Jalinskas. Labai šiltai buvo sutiktas MČTAU rektorės, Nacionalinės trečiojo amžiaus asociacijos Tarybos pirmininkės Z. Žebrauskienės pasisakymas. Rektorė nuoširdžiai pasveikino naująjį TAU bendruomenės narį, pabrėždama svarbų universiteto vaidmenį stiprinant senjorų socialinį vaidmenį visuomenėje, padedant nugalėti senatvę, įveikti negalavimus, vienišumą, įprasminant gyvenimą. Z. Žebrauskienė palinkėjo naujajam TAU gero starto ir turiningos veiklos.
TAU atidarymo šventės dalyviams koncertavo meniniai Daugų ir kitų seniūnijų kolektyvai, nostalgišką spektaklį suvaidino jaunimo teatro trupė „Taip“.
Daugų trečiojo amžiaus universitetas įregistruotas kaip savarankiškas juridinis vienetas. Tai jau 56-tas senjorų universitetas Lietuvoje. Nors vos už poros dešimčių kilometrų Alytuje sėkmingai veikia Alytaus TAU, Daugų ir gretimų seniūnijų senjorai panoro burtis į bendruomenę arčiau savo namų. Tikimės, kad po iškilmingos šventės būsimieji klausytojai turės puikių galimybių šviestis ir mokytis, o jaunas direktorius – verslininkas Žilvinas Riškevičius supras ir pateisins vyresnio amžiaus daugiškių lūkesčius.
Jadvyga Miniotaitė
Daugiau skaitykite
http://alytusplius.lt/naujienos/dauguose-duris-atvere-universitetas    

 2015-11-25_1.jpg - 195.49 Kb2015-11-25. MČTAU Muzikos fakulteto choras „Varsa“ lankėsi Pasieniečių mokykloje ir kartu su būsimaisiais Lietuvos pasienio pareigūnais lapkričio 23-ąją paminėjo Lietuvos kariuomenės dieną.  Pasieniečių mokykloje ir kartu su būsimaisiais Lietuvos pasienio pareigūnais paminėjo Lietuvos kariuomenės dieną. Ta proga surengėme jiems koncertą.
Pirmiausia apsilankėme Medininkų memoriale ir pagerbėme žuvusių Lietuvos pasieniečių atminimą. Prie istorinio, žudynes menančio muitininkų vagonėlio, prisiminėme tuos kruvinus įvykius: kaip ankstų 1991 metų liepos 31 rytą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje Medininkų pasienio kontrolės poste per žiaurų omonininkų išpuolį buvo šaltakraujiškai nužudyti septyni savo pareigas ėję pasienio ir muitinės pareigūnai – Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius, Ričardas Rabavičius, Algirdas Kazlauskas, Juozas Janonis, Algimantas Juozakas ir Mindaugas Balavakas. Išgyveno vienintelis Tomas Šernas, kuris buvo sunkiai sužeistas. Tylos ir susikaupimo minute pagerbėme žuvusiųjų atminimą, padėjome gėlių, sugiedojome „Marija Marija“.
Pasieniečių mokyklos aktų salėje susirinko mokyklos svečiai, kursantai, pareigūnai ir darbuotojai. Visi kartu sugiedojome Lietuvos himną, išklausėme Lietuvos pasienio tarnybos kūrėjo, buvusio pasienio tarnybos vado (1992-1993) Jono Paužolio  prisiminimų apie Lietuvos kariuomenės ir pasienio apsaugos tarnybos kūrimąsi. Labai prasmingas ir simboliškas buvo šio Lietuvos kariuomenės veterano kalbėjimas jauniems, jau tik 21 amžių menantiems, būsimiesiems Lietuvos pasienio tarnybos pareigūnams. Prie sveikinimų Lietuvos kariuomenės dienos proga savo dainomis ir posmais prisidėjome ir mes – „Varsos“ choristės.
Esame labai dėkingos mokyklos darbuotojai Loretai Dumbauskienei, kuri taip nuoširdžiai mus globojo, pavedžiojo po puikiai įrengtą ir sutvarkytą mokyklą, supažindino su Pasieniečių  muziejumi. Pasieniečių mokyklos istorijos pradžia – 1991 metai, o 2007 metais mokykla persikėlė į naują ir moderniai įrengtą kompleksą. Akį džiugino erdvios klasės ir kabinetai, didžiulė salė, puikus sporto kompleksas, kursantų bendrabučiai.
Labai įdomu buvo pasižvalgyti ir po Pasieniečių muziejų, kuriame daugiau kaip 2000 eksponatų. Muziejaus ekspozicija pasakoja ir vaizdžiai iliustruoja Lietuvos Respublikos sienos apsaugos sistemos kūrimąsi ir vystymąsi. Labai daug eksponatų yra atkeliavę iš privačių asmenų archyvų. Su įdomumu apžiūrėjome eksponuojamas pasieniečių uniformas, taip pat užsienio šalių pasieniečių uniformų pavyzdžius, medalius ir ordinus.
Pilnos minčių ir teigiamų įspūdžių grįžome į Vilnių.
Aldona Zamulskienė
Choro „Varsa“ apžvalgininkė

 2015-11-20. Retai kur gali aptikti tokią saviškai gražią liaudies architektūrą ir žmonių meilę žemei. Česlovas Kudaba.
Turizmo fakulteto konferencija ,,Rytų Lietuvos studijos“, skirta Lietuvos regionų metams ir 16-ajai Suaugusiųjų mokymosi savaitei, įvyko lapkričio mėn. 17-18 d. Lietuvos edukologijos universiteto aktų salėje. Fakulteto prodekanė Nijolė Gradauskienė supažindina su dienotvarke ir kviečia MČTAU vokalinės grupės dainininkus. Nuskamba populiari daina ,,Tris dienas, tris naktis“. Vokalinė grupė atliko dar keletą lietuvių liaudies dainų.
Žodis suteikiamas Turizmo fakulteto dekanei Teodorai Dilkienei: „ Mieli bendražygiai, sveiki atvykę į svarbias studijas. Džiaugiuosi, kad troškimas mokytis, toli nusidriekiančių dešimties kelionių atspindžiai, vėl atgyjantys prisiminimai sukvietė jus į šį renginį“. Kelionių maršrutai rodomi virtualiame žemėlapyje. Prisimename Turgelius, Jašiūnus, Pavlovo respubliką, Dieveniškių kraštą, Norviliškes ir kitas mūsų aplankytas vietoves. Pasidžiaugėme, kad Lietuva tokia graži, kad neapsakomas įspūdis stebėti naktinį dangų Molėtų etnokosmologijos muziejuje. Išklausėme Lietuvos edukologijos universiteto lektorių geografų Marijaus Pilecko ir prof. Algimanto Česnulevičiaus pranešimus. M. Pilecko  pranešimas – ,,Rytų Lietuvos kraštovaizdžio išskirtinumas ir gamtosauga“. Primenamos Rytų Lietuvos aukštumos, kalvos, upės (Žeimena, Nevėžis, Dysna ir kt.), ežerų sankaupos. Rytų Lietuvos kraštovaizdį galėjome stebėti virtualiai. Ypatingas dar išlikęs rėžinis kraštovaizdis Dieveniškėse, miškingas kraštovaizdis Labanore. Yra dar daug neatrastų, pamirštų vietų. Pavojai, kylantys gamtos vertybėms: netinkamas naudojimas, žemių apleidimas (užaugantis miškas), nepakankama parama tradicinės architektūros išsaugojimui.
Prof. A. Česnulevičiaus pranešimas ,,Iškilūs mokslininkai geografai Alfonsas Basalykas, Česlovas Kudaba ir kiti apie Rytų Lietuvą“. Autorius papasakojo apie  Rytų Lietuvos reljefo ypatybes ir mūsų mokslininkų nuopelnus tiriant Lietuvos reljefo bruožus, erozinius procesus ir t.t.
Gražiausias eiles apie Lietuvą skaitė aktorė Gražina Urbonaitė. Baigiamąjį padėkos žodį tarė prorektorė A. Rėksnienė ir dekanė T. Dilkienė.
Antroji konferencijos diena. Sulaukėme svečių – Anykščių, Utenos TAU, Vilniaus zarasiškių bendrijos ,,Ežerėnai". Svečiai pasivaikščiojo su gidais po Vilnių bei LEU oranžeriją. Po ekskursijų svečius sveikino Teodora. Ji perskaitė ,,Laišką (kreipimąsi) Lietuvos žmonėms“, kviečiantį senjorus keliauti, įvertinti pokyčius Lietuvoje, puoselėti gamtą, darną ir santaiką.
Skamba prodekanės N. Girdauskienės skaitomos J. Marcinkevičiaus eilės. Suteikiamas žodis ,,Ežerėnų“ atstovui Lionginui Radzevičiui, kuris pateikia išsamų pranešimą apie zarasiškių nuveiktus darbus. Audronė Kivarienė perskaitė Ritos Kuosaitės įspūdžius apie kelionę į Rokiškio kraštą.
Linksmai nuteikė MČTAU Literatūros fakulteto klausytojo prof. Jono Ambrukaičio odė apie TAU veiklą. Odę atliko dvi Aldonos ir Vida iš Turizmo fakulteto.
Įdomiai prisistatė Anykščių ir Utenos TAU kolektyvai. Utenos kolektyvas ,,Seklytėla" (vadovas Romualdas Mažeika) atliko meninę programą. Aktų salės fojė šurmuliavo rajonų etnokultūrinės ir kulinarinio paveldo parodos dalyvės. Parodoje puikavosi nuostabūs drožiniai iš moliūgo, cukinijos, rankdarbiai, mezginiai, kulinariniai skanėstai.
Rektorė dr. Zita Žebrauskienė pasidžiaugė renginiu, pareikšdama: ,,Fantastika, kur senatvė, ten išmintis“. Skambėjo padėkos žodžiai, buvo teikiami  apdovanojimai. Parodos organizatoriai pakvietė visus paragauti kulinarinių gaminių – Anykščių skruzdėlyno, Utenos skilandžio, lietuviško sūrio ir kitų skanėstų.
Marija Brantienė
Turizmo fakulteto apžvalgininkė

Taip pat skaitykite:
http://lzinios.lt/lzinios/Mokslas-ir-svietimas/gimtojo-krasto-studijos-senjoru-konferencijoje/212834
© Lietuvos žinios

2015-11-20.jpg - 243.21 Kb2015-11-20. Kultūros fakulteto Knygų klubo nariai ir jų bičiuliai lapkričio 17 d. surengė teminę išvyką „Literatūrinis Kaunas“. Po smagios kelionės dviaukščiu traukinuku ir gaivios rytmečio kavos Kauno senamiesčio kavinukėje, apsilankėme Juozo Tumo-Vaižganto memorialiniame bute-muziejuje, kuriame 1920–1933 m. gyveno ir kūrė garsus lietuvių visuomenės veikėjas, rašytojas, kunigas Vaižgantas. Muziejus įkurtas 1997 m., jame autentiškai pagal paties Vaižganto ikonografinę medžiagą atkurti keturi kambariai su rašytoją menančiais daiktais, meno kūriniais ir vis tebegiedančia kanarėle. Muziejaus gidas priminė mums įdomiausius Juozo Tumo-Vaižganto gyvenimo ir kūrybos faktus. Prisiminėme dar mokyklos suole skaitytus Vaižganto kūrinius „Pragiedruliai“, „Dėdės ir dėdienės“, „Nebylys“.
Kitas mūsų išvykos objektas – Maironio lietuvių literatūros muziejus, dar vadinamas Maironio namais. Muziejus įsikūręs dar XVIII a. statytame vėlyvojo baroko stiliaus name, kurį 1909 m. nusipirko kunigas Jonas Mačiulis-Maironis ir 1936 m. čia įsteigė lietuvių literatūros muziejų. Autentiškoje muziejaus aplinkoje tarsi pajautėme poetinę rašytojo dvasią, prisiminėme įdomiausius jo biografijos faktus. Maironio kūryba mūsų kartai nesvetima, mes užaugome su jo kūriniais, ne vienas esame vartę eilėraščių rinkinį „Pavasario balsai“, skaitę „Jūratę ir Kastytį“. Lietuvių romantizmo poeto kūriniai „Lietuva brangi“, „Trakų pilis“ mums brangūs ir šventi. Puošniose Maironio buto Didžiojoje ir Mažojoje svetainėse rinkdavosi to meto garsūs kultūros, mokslo ir bažnyčios veikėjai. Šiandien muziejuje vyksta daug edukacinių užsiėmimų, rengiamos parodos, o muziejaus sodelyje kasmet skelbiami „Poezijos pavasario“ laureatai.
Apsilankėme istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, susipažinome su mūsų šalies prezidentų – A. Smetonos, A. Stulginskio, K. Griniaus gyvenimu ir veikla. Pabuvojome ir Kauno pilyje, apžiūrėjome čia veikiančią istorinę ekspoziciją, iš trečiojo aukšto balkonų pasigrožėjome vakarėjančio Kauno panorama.
Dulksnojant įkyriam rudens lietui, grįžome į geležinkelio stotį, ir kelionė atgal, aptarinėjant išvykos įspūdžius ir planuojant kitus klubo renginius, ilgam prisimins kaip malonaus bendravimo valanda.
Knygų klubo nariai renkasi kiekvieną mėnesį – jaukioje kavinukėje aptariame perskaitytas knygas, keičiamės knygomis arba rekomenduojame vieni kitiems, ką verta perskaityti. Susitinkame ir naujų knygų pristatymuose, kurie vyksta Rašytojų sąjungoje ar bibliotekose. Mūsų artimiausiuose planuose – tokia mintis gimė apsilankius Vaižganto muziejuje – kolektyviai pažiūrėti ir aptarti Vilniaus mažajame teatre Gabrielės Tuminaitės režisuotą spektaklį „Dėdės ir dėdienės“. Dabar visi ieškome Romualdo Granausko romano „Rūkas virš slėnių“. Knyga išleista 2007 m., ir net ją išleidusi Rašytojų sąjungos leidykla šios knygos jau nebeturi. Jei kas nors turite – pasidalinkite su mumis, kad galėtume paskaityti. Po to ketiname vykti į Panevėžio dramos teatrą pasižiūrėti pagal šį R. Granausko romaną Raimundo Banionio sukurto spektaklio. Pavasarį esame suplanavę išvyką „Literatūriniai Anykščiai“. Numatome ir susitikimų su rašytojais bei kitų įdomių renginių.
Visus, kurie neabejingi gerai knygai, kurie nori su kitais pasidalinti skaitymo malonumu ir patirti malonios bičiulystės akimirkų, kviečiame jungtis prie mūsų Knygų klubo. Norinčius tapti klubo nariais arba jų bičiuliais prašome skambinti arba rašyti klubo vadovei Arvidai Gedvilaitei: mob. 8 614 48 307, el. p. Šis el. pašto adresas apasaugotas nuo nepagaidaujamas reklamas (SPAM) siuntinėjančių sistemų. Kad pamatytumėte šį el pašto adresą, įjunkite JavaScript savo naršyklėje.
Jadvyga Miniotaitė

 2015-11-17.jpg - 223.44 Kb2015-11-17. Lapkričio 13 d. literatai rinkosi į neeilinį užsiėmimą. Pirmoje dalyje doc.  dr. Vidas Valskys pasakojo apie kalbos kultūrą. Aiškino apie skolinius, tarptautinius žodžius, vertimus, hibridus, sementizmą, skolinių santykį su leksine ir semantine sistema ir t.t.
Antroje mūsų susitikimo dalyje sveikinome savo kolegę Viliją Jurėnienę gražaus 90-ties metų jubiliejaus proga.  Sveikintojų buvo daug. Pirmasis sveikino fakulteto dekanas dr. Romualdas Šimkūnas. Atėjo pasveikinti MČTAU prorektorė Aldona Rėksnienė, kuri pasakė, kad rektorato spalio 22 d. nutarimu Vilijai Jurėnienei suteitas Garbės nario vardas, įteikė padėkos raštą. Dar suabejojo Vilijos gimimo data, nes jubiliatė atrodo nuostabiai jaunatviškai. Atėjo pasveikinti ir Edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto dekanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė. Fakulteto seniūnė Toma Palmira Lašienė įteikė segtuvą,kuriame kiekvienas narys parašė savo linkėjimus. Nepamiršo Vilijos gimtadienio ir poetas, filosofas doc. dr. Liutauras Degėsys. Atėjo pasveikinti buvę Dailininkų sąjungos bendradarbiai Jonas Varnas ir Geniušienė – jie Viliją apibūdino kaip labai šiltą žmogų, darbe buvusią visų numylėtinę. Dar pasisakė klasiokai Aldona Jagminienė ir Albinas Motiejūnas. Eiles, skirtas Vilijai, skaitė Dangyra Berezovskaja ir Irena Liužinienė. Pasisakė ir šiltai sveikino Leopoldas Stanevičius, Juozas Lapienis. Pati Vilija paskaitė tarminiškai parašytą apsakymą, padėkojo už visų išsakytus šiltus sveikinimo žodžius. Vaišinomės skaniais Vilijos tortais.
Linkime Vilijai sveikatos, kūrybos, meilės gyvenimui ir žmonėms.
Filomena Marčiulionienė

 2015-11-15.jpg - 355.25 Kb2015-11-14. Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas apdovanotas Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos (LSŠA) projektų konkurso „Aktyvus mokymasis aktyviam gyvenimui“ diplomu. Šis apdovanojimas suteiktas už nuoširdžią ilgametę MČTAU veiklą ir senjorų įtraukimą į aktyvų mokymąsi. Konkursui buvo pateiktas MČTAU 20-mečio proga sukurtas filmas apie universiteto veiklą bei šia proga išleistas almanachas, nes jie geriausiai atspindi aktyvų senjorų mokymąsi, jų socialinį bendravimą, gebėjimų vystymą ir jų pritaikymą kasdieniniame gyvenime. Konkurso rengėjų nuomone, ir filmas, ir almanachas geriausiai atitiko konkurso sąlygas, nes tai mūsų, senjorų, aktyvaus, prasmingo gyvenimo atspindys, akstinas, kuris galėtų paskatinti ir kitus vyresnio amžiaus žmones pasekti mūsų pavyzdžiu.
Apdovanojimas buvo įteiktas MČTAU rektorei dr. Zitai Žebrauskienei lapkričio 13 d. Telšiuose vykusioje Suaugusiųjų mokymosi savaitės „Aktyvus mokymasis aktyviam gyvenimui“ atidarymo konferencijoje, į kurią buvo pakviesti ir mūsų universiteto atstovai. Diplomą įteikė LSŠA prezidentė Vilija Lukošiūnienė.
Dėmesį suaugusiųjų švietimui ir trečiojo amžiaus universitetams išreiškė konferencijoje dalyvavusi Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, Seimo atstovas, Telšių meras. Turėjome puikią progą išgirsti nepaprastai gilų, prasmingą, dvasingą kanauninko, Telšių kunigų seminarijos prefekto Andrėjaus Sabaliausko pranešimą „Nuolatinis mokymasis – tai vienas kelių į gyvenimo įprasminimą, vidinį džiaugsmą ir pilnatviškumą... Amžių gyveni – amžių mokaisi“. Kanauninkas pažadėjo apsilankyti ir mūsų universitete.  
Susipažinome su besimokančiųjų sėkmės istorijomis. Vieną jų paporino mūsų kolegė – Telšių TAU rektorė Regina Chmieliauskienė. Dalyvavome aktyvaus mokymosi dirbtuvėse, kur studijavome verslumo pagrindus, šeimos vertybes, kultūros pažinimą, sveiką gyvenseną.
Suaugusiųjų švietimo savaitė vyks lapkričio 16-22 d. Joje aktyviai dalyvaus ir visi MČTAU fakultetai. Turizmo fakultetas lapkričio 17-18 d. rengia konferenciją „Rytų Lietuvos studijos“, kurioje susipažins su šio regiono kraštovaizdžio išskirtinumu, gamtosaugos problemomis, etnokultūriniu, kulinariniu paveldu. Senjorai dalinsis kelionių po Rytų Lietuvą įspūdžiais, klausysis svečių saviveiklinės programos. Meninės saviraiškos fakulteto Vokalinė grupė koncertuos Turizmo fakulteto konferencijoje. Kultūros fakulteto klausytojai lankys muziejų parodas ir ekspozicijas, bažnyčias, vyks į kelionę „Literatūrinis Kaunas“, kurios metu susipažins su J. Tumo-Vaižganto memorialinio muziejaus, Maironio lietuvių literatūros muziejaus ekspozicijomis. Tęsiama Kultūros fakulteto etnokultūros studijų programa – per suaugusiųjų mokymosi savaitę programos dalyviai studijuos etnografinių regionų maistą ir mediciną. Tautodailės fakultete vyks paskaita „Delmonų gamybos pagrindai“. Sveikatos fakultete bus studijuojama širdies kraujagyslių ligų profilaktika, o Politologijos fakultete – Lietuvos ir JAV santykiai.
Jadvyga Miniotaitė

 2015-11-05.jpg - 92.80 Kb2015-11-05. Net 7 MČTAU komandos dalyvavo lapkričio 5 dieną Forum Palace vykusiame Protų mūšyje „Šviesūs protai“. Šį gražų renginį miesto senjorams jau antrus metus dovanojo Vilniaus visuomenės sveikatos biuras. Protų mūšyje dalyvavo 31 senjorų komanda.
Praėjusiais metais protų mūšyje dalyvavo tik viena MČTAU komanda, pelniusi ketvirtą vietą. Šiemet susibūrė net septynios savo žinias ir gebėjimus išdrįsusios pademonstruoti komandos, atstovavusios Rektoratą (komanda „Skrydis“, kapitonė A. Rėksnienė, žr. nuotrauką), Sveikatos (komanda „Sveikata“, kapitonė E. Janulionytė), Buities kultūros (komanda „Žiniuoniai“, kapitonė M. Miškinienė), Socialinės psichologijos (komanda „Optimistai“, kapitonas L. Didžiokas),  Kultūros (komanda „Kultūra“, kapitonas R. Petrauskas), Turizmo (komanda „Šaltinis“, kapitonė L. Keinienė), Tautodailės (komanda „Mandalos“, kapitonė I. Jonkuvienė) fakultetus. MČTAU rektorė Z. Žebrauskienė, kuri buvo pakviesta į ekspertų komandą, spėjo palaikyti ir padrąsinti visų komandų dalyvius.
Per penkis protų mūšio turus senjorams reikėjo atsakyti net į 50 klausimų apie sveikatą, kai kurie jų buvo sudėtingesni nei TV laidoje „Auksinis protas“. Tai buvo klausimai iš medicinos istorijos, žmogaus fiziologijos, biologijos, anatomijos, sveikos gyvensenos, sporto. Tarp komandų vyko įtempta, azartiška konkurencinė kova, ir MČTAU senjorai įrodė esą protingiausi. Komandai „Skrydis“ pavyko pakilti aukščiau visų ir laimėti garbingą pirmąją vietą. Antrą vietą iškovojo MČTAU komanda „Kultūra“, trečią – „Sveikata“. Puikias žinias pademonstravo ir kitos MČTAU komandos.
Prieš renginį gražiai nuskambėjo MČTAU vokalinės grupės ir jos solisto prof. A. Kiverio atliekamos dainos bei skaitovės E. Skrebienės deklamuojamos eilės.
Per trumpas pertraukėles tarp atskirų turų mielai pasiklausėme ir kitų senjorų meninių kolektyvų – ansamblių „Vaivora“, „Prie Neries“, „Volungė“, „Šilo aidai“, pasigrožėjome pramoginių šokių kolektyvu „Ave vita“.
Dėkojame Vilniaus visuomenės sveikatos biurui už puikų renginį – pirmiausia, už įdomius, netikėtus, klastingus klausimus, kurie leido ne tik pasitikrinti savo žinias bei raštingumą sveikatos srityje, bet ir suteikė naudingos informacijos, taip pat už vertingas dovanas, už senjorams parodytą pagarbą ir dėmesį, už vaišes ir gerą nuotaiką.
Jadvyga Miniotaitė

2015-10-30.jpg - 202.67 Kb 2015-10-28. Kultūros fakulteto klausytojai pradėjo užsiėmimų ciklą „Teminės ekskursijos po Vilnių“: dvi valandas keliavo po Didžiąją ir Mažąją Pohulianką. Ekskursiją vedė gidų bendrijos pirmininkė Danuta Bernatovič, 2014 m. pripažinta svetingiausia  Vilniaus gide (G. Banevičienės nuotrauka).
Klajojome klaidžiais ir ne visų žinomais kiemeliais plačiai pripažinto prancūzų rašytojo Romain Gary (tikrasis vardas Roman Kacew, 1914–1980 m.) keliais. Išgirdome daug įdomių ir paslaptingų istorijų apie R. Gary gyvenimą. Būtent čia, Vilniuje, Didžiosios Pohuliankos gatvės 16 numeriu pažymėtame name (dabar J. Basanavičiaus g. 18) prabėgo keletas Gary vaikystės metų. Čia jis su kiemo draugais bėgiojo po kiemelius, čia, būdamas 9-erių, įsimylėjo mergaitę Valentiną, dėl kurios galėjo padaryti bet ką, net suvalgyti gabalą savo kaliošo.
Vėliau būsimasis rašytojas emigravo į Prancūziją ir išgarsėjo. Gary yra vienintelis autorius, pelnęs net dvi literatūrines Goncourt’ų premijas, daugiau nei 30 romanų autorius. Autobiografiniame romane „Aušros pažadas” (1960),  kurį  mums rekomendavo paskaityti gidė Danuta, Gary aprašo vaikystę ir jaunystę – laiką, kurį lydėjo besąlygiška bei reikli motinos meilė ir absurdiški susidūrimai su tikrove. Pasakojime susipina švelni ironija ir tikėjimas beribėmis dvasios galiomis, žmonių tarpusavio ryšiu. Šį romaną simboliškai iliustruoja 2007 m. R. Gary sostinės J. Basanavičiaus ir Mindaugo gatvių sankirtoje pastatytas paminklas – mažo berniuko su dideliu batu (kaliošu) rankose skulptūra. Vilniaus Romain Gari klubas vienija rašytojo kūrybos bendraminčius (įkūrėjas – aktorius Romas Ramanauskas).
Prancūzijos ambasados ir Vilniaus miesto savivaldybės rūpesčiu 1999 m. buvo atidengta memorialinė lenta R. Gary atminti, 2014 m. buvo paminimos Romain Gary 100-osios gimimo metinės.
Nuoširdus dėkui fakulteto seniūnei Aldonai Urbonienei ir gidų bendrijos pirmininkei Danutai Bernatovič už įdomią ekskursiją bei nuoširdų bendravimą.
Gražina Banevičienė
Kultūros fakulteto klausytoja

 2015-10-29. Kultūros fakulteto trečios grupės klausytojai (seniūnė Laima Stanevičienė) aplankė įspūdingo grožio Vilniaus universiteto biblioteką, įkurtą  1570 m. ir iki šių dienų išlikusią autentiškose erdvėse. Kartu su visais senojo universiteto pastatais ir kiemeliais ji sudaro vieningą, įspūdingą ir nepakartojamą  Vilniaus senamiesčio architektūrinį ansamblį. VUB saugoma apie 5,4 mln. dokumentų, beveik 430 tūkst. vnt. senų ir retų knygų, žemėlapių, atlasų, rankraščių. Tai seniausia ir turtingiausia šalies valstybinės reikšmės akademinė biblioteka, reprezentuojanti universitetą ir visą šalį. Biblioteka išsiskiria ne tik savo istoriniu architektūriniu rūmų ansambliu, bet ir sukauptu rašto ir kultūros paveldo kiekiu, turinčiu reikšmę mokslui, švietimui, kultūrai. Lankėmės Pranciškaus Smuglevičiaus ir Joachimo Lelevelio salėse. Grožėjomės tų salių sienų tapyba.
1753 metais VU buvo įkurta viena seniausių Europoje ir pirmoji Lietuvoje Astronomijos observatorija: šiuo metu jos patalpose veikia bibliotekos Baltoji salė. Nežiūrint ekskursijos dalyvių garbaus amžiaus, kopėme į senosios astronomijos observatorijos bokštą, iš kurio matėsi nuostabūs mūsų sostinės vaizdai.
Taip pat didelį įspūdį paliko Šv. Jonų bažnyčia, kuri buvo pradėta statyti tuoj po Lietuvos krikšto 1387 metais ir baigta 1426-aisiais. Bažnyčios interjere akį traukia dešimties presbiterijos altorių kompozicija, vienintelė tokia Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Šios bažnyčios vargonai buvo žymiausi Lietuvoje. Centrinėje navoje, prie piliorių, stovi 18 skulptūrų, iš kurių net 12 vaizduoja šventuosius Jonus. Nuo jėzuitų akademijos laikų Šv. Jonų bažnyčioje meldėsi profesoriai, studentai, vykdavo įvairūs vaidinimai, disputai, buvo ginamos disertacijos, iškilmingai sutinkami karaliai. Daugelis tradicijų išliko iki mūsų laikų. Šiandien čia įteikiami diplomai absolventams, rengiami įvairūs koncertai, festivaliai.
Išėję iš Šv. Jonų bažnyčios, kiemeliais pasukome į Filologijos fakultetą ir grožėjomės nuostabiomis P. Repšio mitologinės tematikos freskomis.
Didysis kiemas, svarbiausias visame universitete, apsuptas renesanso stiliaus pastatų, ant vieno iš jų kabo autentiška marmurinė lenta, pagaminta 1580 metais, skelbianti universiteto atidarymą “Academia et Universitas Societatis Jesu Erecta anno 1580”. Taip pat čia galima surasti galybę kitų memorialinių lentų, įamžinančių svarbias asmenybes.
Pats seniausias universitete – observatorijos kiemas, suformuotas XVI a. pabaigoje. Pats gražiausias pastatas – klasicistinio stiliaus observatorija, papuošta zodiako ženklais ir lotynų kalbos sentencijomis, kaip „Hinc itur ad astra” (Toks yra kelias į žvaigždes). Motiejaus Sarbievijaus kiemas – pagrindinis filologijos fakulteto studentų kiemas, nes M. Sarbievijus buvo vienas žymiausių poetų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Šis vidinis kiemas yra apsuptas skirtingų formų ir stilių pastatų su įspūdingomis kolonomis, arkomis ir freskomis.
Komplekse yra net 13 skirtingo dydžio ir reikšmės kiemelių, suformuotų senovinės universiteto struktūros. Jie visi unikalūs tiek savo pavadinimais, tiek aplinka, tiek savo istorija.
Visi ekskursijos dalyviai nuoširdžiai dėkingi už nuostabiai turiningai praleistą popietę.
Valerija Stulgaitienė
Kultūros fakulteto klausytoja

 2015-10-26. Jau keturioliktą rudenį Literatūros fakulteto klausytojai susibūrė į pirmąjį mokslo metų užsiėmimą. Kadangi lektorius, kurio paskaitos turėjome klausytis, buvo išvykęs, skaitėme savo eiles, dalinomės prisiminimais, pasveikinome naują fakulteto dekaną dr. Romualdą Šimkūną.
Nekantriai laukėme kito spalio mėn. užsiėmimo, vedamo prof. dr. Dainiaus Vaitiekūno – paskaitos „Naujausio nobelisto Patrick Modiano portretas“ – prancūzų rašytojui novelistui P. Modiano šiais metais buvo skirta Nobelio literatūros premija.
Lektorius papasakojo apie P. Modiano gyvenimą. Pats rašytojas buvo užsiminęs, kad vaikystėje buvo tapęs našta tėvams. Tėvas karo metais buvo suimtas ir kalėjo konclageryje, sukrėtė ankstyva brolio netektis.
P. Modiano parašė 24 romanus, iš kurių net keturi išversti į lietuvių kalbą. Jo kūryboje svarbiausia tema – žmoniškumas – paprasti žmonės, kurie atsiduria sudėtingose aplinkybėse, dažniausiai susijusiose su Prancūzijos okupacija per Antrąjį pasaulinį karą. Rašytojas pabrėžia: „Aš nepolitikuoju, o kalbu apie žmogų“.
P. Modiano yra 11-as prancūzų autorius, gavęs šią premiją, jam 69-eri, jis 1978 metais yra gavęs Goncourt’ų premiją už romaną „Tamsių krautuvių gatvė“.
Padėkojome lektoriui už įdomų pranešimą ir buvusiam dekanui Kazimierui Miškiniui už penkerių metų triūsą su mumis fakultete, įteikėme puokštę rožių.
Klausytojas Algimantas Vanagas perskaitė rašinį, skirtą savo mylimiausioms bitėms. Šiais metais jos ypač pradžiugino – net 11 spiečių atskrido į Algimanto avilius. Štai taip ir gyvename, laukdami kitų, jau lapkričio mėnesio paskaitų.
Filomena Marčiulionienė
Literatūros fakulteto apžvalgininkė

 2015-10-22.jpg - 191.66 Kb2015-10-23. Nacionalinės trečiojo amžiaus universitetų asociacijos gretas papildė šiemet susikūręs Molėtų trečiojo amžiaus universitetas. Tai jau 38-asis Asociacijos narys.
Molėtų švietimo centro Molėtų TAU koordinatorė Romualda Žvinienė, dalyvavusi MČTAU posėdyje, pasidžiaugė, kad šių metų rugsėjį Molėtų rajone pradėta informacinė kampaniją vietos žiniasklaidoje, individualus darbas su seniūnais bei žinios perdavimas iš lūpų į lūpas apie planuojamą steigti Trečiojo amžiaus universitetą buvo sėkminga. Spalio 16 d. į steigiamąjį susirinkimą atvyko ir norą tapti TAU klausytojais pareiškė net 215 Molėtų senjorų.
Posėdyje pasikeista gerąja darbo praktika, aptartos Molėtų TAU ir MČTAU bendradarbiavimo galimybės. Pasak Molėtų TAU direktorės, 20-metį atšventusio MČTAU kolegų patarimai buvo labai vertingi.
Romualda Žvinienė labai šiltai atsiliepė apie metų pradžioje įsteigtą Nacionalinę TAU asociaciją ir išreikė norą jungtis bendrai veiklai. Čia pat Vilniuje, dalyvaujant Nacionalinės trečiojo amžiaus asociacijos Tarybos nariams, Romualda Žvinienė pasirašė TAU asociacijos bendradarbiavimo sutartį.
Dabar Asociacija jungia 38 Trečiojo amžiaus universitetus iš šalyje registruotų 52 trečiojo amžiaus universitetų.
Regina Dovidavičiūtė
Nacionalinės trečiojo amžiaus asociacijos Tarybos pirmininkės pavaduotoja.

 2015-10-22. Spalio 19 d. Tautodailės fakultetą lankančios 25 senjorės priemiestiniu autobusu išvykome į Čekoniškių verbų ir buities seklyčią. Mūsų kelionės tikslas – susipažinti su unikaliomis Vilniaus krašto verbomis, kurios ir yra pagrindiniai šios seklyčios eksponatai. Mus pasitiko ilgametė šios seklyčios vedėja, tautodailininkė Janina Norkūnienė. Namas, kuriame įsikūrusi seklyčia – kuklus, ir aplinka neišvaizdi, bet seklyčios viduje akį džiugina gražiai eksponuojamos  verbos, vaistažolės,  atvirukai. Apie seklyčios verbų kolekciją, verbų rišimo technikas, jų įvairovę mums nuoširdžiai ir įdomiai pasakojo p. Janina.
Verbos įvairiausios,  nuo mažučių ir iki 2 metrų aukščio, surištos iš natūralių ir dažytų augalų. Aprodžiusi kolekciją, vedėja mus susodino salėje ir pademonstravo, kaip rišama verba. Mus apgaubė neįtikėtina dvasinė ramybė: gal tie profesionalūs rankų judesiai, ta rami kalba, aiškinant, ką reiškia vienokia ar kitokia žolelė, tie demonstruojami rišimo įgūdžiai. Stebėjome verbos gimimą susikaupusios, pamiršusios rūpesčius ir nemalonumus. Baigusi rišti verbą, padovanojo ją mums. Atsisveikinome su p. Norkūniene, norėdamos dar kartą susitikti ir jau pačios surišti po verbelę. Dar ilgai neapleido tas geras jausmas,  norėjosi pabūti kartu, pabendrauti.
Irena Jonkuvienė
Tautodailės fakulteto dekanė

 2015-10-20.jpg - 296.27 Kb2015-10-20. Politologijos fakultetas šiemet mokslo metus pradėjo neįprastai – paskaita Užsienio reikalų ministerijoje „Lietuvos užsienio politika – kelias ir aktualijos“. Susirinkusius pasveikino LR UR ministras Linas Linkevičius, įteikęs MČTAU rektorei dr. Zitai Žebrauskienei knygų apie ministerijos veiklą. Buvęs URM (2000-2006 m.) ministras, Lietuvos diplomatas, politikas Antanas Valionis supažindino su ministerijos struktūra, papasakojo apie savo nuveiktus darbus ir susitikimus su Europos ir pasaulio valstybių vadovais, pasakojimą iliustravo nuotraukomis.
Šia paskaita neišsėmėme diplomato patirties šaltinio, todėl plojimais pritarėme būsimiems susitikimams.
Regina Dumbliauskienė

 2015-10-13. Turizmo fakulteto klausytojai pradėjo rudeninių  talkų maratoną VU Botanikos sode Kairėnuose. Apie 20 klausytojų iš įvairių grupių talkino Japoniškame sode, Rododendryne ir kitose sodo prieigose.
Po talkos mūsų darbų vadovė botaninių kolekcijų kuratorė Vitalija Pribušauskaitė pasisiūlė pravesti ekskursiją po jaukiame pušyno prieglobstyje įsikūrusį rudenišką Japonišką sodą ir Rododendryną, skaičiuojantį per 300 rododendrų rūšių, atgabentų iš įvairių pasaulio kampelių. Su didžiausia meile ir užsidegimu gidė Vitalija pasakojo apie Japoniško sodo įkūrimą, kiekvieno augalo atsiradimo istoriją, supažindino  su erikinių šeimos augalais, kuriems priklauso ir šilinis viržis, ir pelkinis gailis, ir siauralapė balžuva. Šiai augalų šeimai priklauso ir rododendrai. Pirmą kartą šį pavasarį lankytojus pradžiugino pražydusi Botanikos sodo gražuolė  plačialapė magnolija. Dabar žydinčių augalų jau nėra – akį džiugina tik spalvinga šilinių viržių įvairovė.
Nuoširdžiai dėkojame Augalų kolekcijų skyriaus vyr. kuratorei Vitalijai Pribušauskaitei už įdomią ekskursiją, suteiktas žinias, darbingai ir prasmingai praleistą popietę Botanikos sode Kairėnuose.
Gražina Banevičienė

 2015-10-14. Naujasis Meninės saviraiškos fakultetas savo veiklą pradėjo dar vasarą. Rugpjūčio mėnesį susikūrusi fakulteto vokalinė grupė vos po kelių repeticijų rugsėjo mėnesį jau koncertavo Mažeikių TAU organizuotoje etnografinių regionų šventėje, o spalio mėnesį koncertavo net keturis kartus: giedojo šv. mišiose Arkikatedroje, džiugino MČTAU klausytojus mokslo metų pradžios šventėje, dainavo Švietimo ir mokslo ministerijoje bei Lietuvos muzikų rėmimo fondo Stasio Vainiūno namuose.
Rugsėjo mėnesį susibūrusi skaitovų grupė jau irgi prisistatė mokslo metų atidarymo koncerte.
Spalio 5 d. LEU aktų salėje susirinko klausytojai, norintys dalyvauti vaidybos studijos ir naujos raiškaus skaitymo grupės veikloje. Sulaukėme 32 klausytojų, iš jų – 19 naujų, šį rudenį įstojusių į MČTAU. Susipažinome, aptarėme ateities planus. Vaidybos studijai vadovauja režisierius Kęstutis Česnaitis. Raiškaus skaitymo grupei vadovauja Nijolė Gradauskienė, Turizmo fakulteto prodekanė, aktyviai dalyvaujanti ir mūsų fakulteto veikloje.
Lapkričio mėnesį planuojame įkurti poezijos teatrą. Mūsų pirmajame susitikime dalyvavo ir būsimoji šio teatro režisierė Jolanta Žlibinienė, rugsėjo mėnesį įstojusi į MČTAU.
Spalio 12 d. prie LEU aktų salės susirinko 29 būsimieji šokėjai. Jų bus ir daugiau, nes pageidaujančių šokti buvo 47, tik ne visi tądien galėjo atvykti. Šokių grupei sutiko vadovauti choreografė Valerija Stričkienė, rugsėjo mėnesį įstojusi į Buities kultūros fakultetą.
Kitą savaitę rinksime romantinio muzikavimo grupę.
Netyla telefonų skambučiai – labai daug žmonių domisi Meninės saviraiškos fakultetu, pradedančiu pirmuosius žingsnius. Fakulteto seniūnė Aldona Mšastienė registruoja visus, norinčius dalyvauti mūsų veikloje. Netrukus interneto svetainėje paskelbsime išsamią fakulteto veiklos informaciją. Sekite naujus mūsų fakulteto skelbimus!
Izabelė Bražiūnienė
Meninės saviraiškos fakulteto dekanė

 2015-10- 08. Lietuvos muzikų rėmimo fondo Stasio Vainiūno namuose praėjusį trečiadienį įvyko Panevėžio miesto ilgamečio mero (tais laikais – Vykdomojo komiteto pirmininko), nusipelniusio inžinieriaus, socialinių mokslų dr. Broniaus Kačkaus monografijos „Gamyba Panevėžyje 1940-1990 metais. Faktai ir veidai“ sutiktuvės. Į sutiktuves sugužėjo nemažai buvusių panevėžiečių, Vilniaus panevėžiečių klubo, kurio pirmininkas ir įkvėpėjas yra dr. Bronius Kačkus, narių ir aktyvistų. Kadangi į sutiktuves atvyko ir buvusių šiauliečių, tai Stasio Vainiūno namų salė buvo sausakimša. Vakarą pradėjusi prof. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė pristatė mūsų, Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto, naujojo Meninės saviraiškos fakulteto vokalinį ansamblį. Pradžioje, akompanuojant prof. dr. Ritai Aleknaitei-Bieliauskienei, padainavome Viktoro Budrevičiaus harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Saulė nusileido“, kurią dalyviai labai šiltai sutiko. Antrasis mūsų padainuotas kūrinys buvo Valentino Bagdono harmonizuota daina „Užaugau Lietuvoj“. Šią dainą dainavo visi – tiek ašarą nubraukęs monografijos autorius, tiek pristatyme dalyvavęs maestro prof. Saulius Sondeckis, kiti garbūs svečiai bei knygą išleidusios leidyklos „Margi raštai“ darbuotojai. Visiems dainuojantiems ir besiklausantiems giliai įstrigo dainos frazė, kuri yra be galo aktuali nūdienos Lietuvai: „bet svetimoj šaly, sau laimės neradau“.
Knygos sutiktuvėse pasisakė daug autoriaus bendražygių. Jie prisiminė ne tik sausus faktus apie aktualiąsias to meto statybas Panevėžyje, kai buvo pastatytos gamyklos, garsusis Panevėžio teatras, bene dešimtis vidurinių mokyklų, nemažai vaikų darželių, gyvenamųjų kvartalų,
bet ir tai, kaip tuometiniai miesto vadovai puoselėjo kultūrinį ir sportinį Panevėžio miesto gyvenimą, plėtojo švietimą, kokį dėmesį skyrė eiliniam darbo žmogui, kurio labai trūksta ir pasigendama šiuo metu.
Po prelegento dr. Broniaus Kačkaus pasisakymo, prof. Antanas Kiveris, akompanuojant prof. Ritai Aleknaitei-Bieliauskienei (kuri taip pat yra kilusi iš Panevėžio), padainavo Algimanto Raudonikio ir Jono Strielkūno dainą „Kur balti keliai“ bei Fiesko romansą iš Džiuzepės Verdžio operos „Simonas Bokanegra“. Labai šiltai sutiktas, A. Kiveris „bisui“ atliko dar ir senovinį romansą „Žvaigždelė“. Baigiamąją monografijos sutiktuvių dalį vainikavo vokalinio ansamblio ir visų susirinkusiųjų padainuota Juozo Tallat-Kelpšos harmonizuota lietuvių liaudies daina „Tris dienas“, po kurios neliko abejingų tiek muzikai, tiek žodžiui. Po to, paragavus kavos ir sumuštinių, užsimezgė betarpiški pokalbiai, kurių metų išgirdome svarų ir mums labai reikšmingą prof. Sauliaus Sondeckio pagiriamąjį žodį mūsų universiteto vokaliniam ansambliui, dėl muzikinių frazių įtaigos, minkšto bei neforsuoto dainų skambesio, subtiliai padainuotų kūrinių. Manome, kad tokie susitikimai bei vokalinio ansamblio pasirodymai ir ateityje garsins Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto veiklą.
Prof. dr. Antanas Kiveris
Taip pat skaitykite:
http://lzinios.lt/lzinios/Mokslas-ir-svietimas/stasio-vainiuno-namuose-senjoru-vokalinis-ansamblis/210938

2015-10-08. Prabėgus vasarai, klevams raudonuojant, spalio 7 d. Tautodailės fakulteto klausytojos vėl sugužėjo į naujų mokslo metų pirmąjį užsiėmimą.   Švytinčios ir pasiilgusios viena kitos, stalus nuklojo savo rankdarbiais, dalijosi įspūdžiais, nes vasarą grupė tautodailininkių du kartus susitiko išvažiuojamose sesijose pas Henriką Ivancienę ir Adolfiną Miliauskienę, išmoko pinti mandalas, patobulino tapybos ant šilko įgūdžius, nutapė bendrą paveikslą – mandalą.
Dekanė Irena Jonkuvienė apdovanojo savo sukurtais darbais svečius ir į fakulteto gretas įsijungusias vienuolika naujų klausytojų, dvasingai vedė susitikimą, dėkojo mūsų bendrystei.
Nepaprastai gražius darbus, atliktus simegrafijos technika, atnešė Rima Kalinina. Džiaugiamės, kad mūsų darnioje šeimoje yra vienintelis vyras Kazimieras Tamošiūnas – tai auksinių rankų menininkas: piešia, siuvinėja simegrafijas, o susitikimo metu skaitė eiles, parašytas dekanei kaip padėką už Angelo vaidmenį spektaklyje ,,Miestas”. Susitikimo metu buvo pasveikinta dr. Onutė Gasparavičiūtė, švenčianti 85 metų jubiliejų. Ji nuo pat Tautodailės fakulteto įsikūrimo dienos pasinėrė į širdžiai mėgstamą veiklą ir labiausiai  pamėgo skiautinių meną.
Konsultavimo-vertinimo grupės vadovė Zita Šaltmerienė ir dekanė Irena Jonkuvienė pristatė rudens semestro veiklą, aptarė, kas labiausiai būtų aktualu artimiausiu metu. Spalio mėnesį mūsų užsiėmimas vyks Čekoniškių verbų ir buities seklyčioje, kur susipažinsime  su turtinga Vilniaus verbų kolekcija ir verbų rišimo ypatybėmis.
Adolfina Miliauskienė
Tautodailės fakulteto apžvalgininkė

2015-10-07.jpg - 109.55 Kb2015-10-07. Druskininkuose įvyko pirmoji trečiojo amžiaus universitetų universiada. Ši graži sporto šventė – metų pradžioje susikūrusios Nacionalinės trečiojo amžiaus universitetų asociacijos  renginys. Surengti universiadą pasiūlė Druskininkų TAU rektorius Jonas Valskys. Buvo parengti ir Asociacijos nariams išplatinti universiados nuostatai, numatytos senjorų sporto rungtys.
Pirmojoje senjorų universiadoje dalyvavo 8 TAU komandos – MČTAU, Rietavo, Mažeikių, Raseinių, Kupiškio, Varėnos, Visagino, Druskininkų. Suorganizuoti šį renginį padėjo Druskininkų senjorų sporto entuziastas Jonas Burokas.
Universiadą atidariusi Nacionalinės trečiojo amžiaus universitetų asociacijos Tarybos pirmininkė dr. Zita Žebrauskienė palinkėjo senjorams azarto, sportinės drąsos, pasitikėjimo savo jėgomis. TAU komandos dalyvavo plaukimo, stalo teniso, šachmatų, šaškių, smiginio, Hel-pongo, krepšinio baudų mėtymo, pasagėlės mėtymo rungtyse. Kelios dešimtys senjorų dalyvavo šiaurietiško ėjimo žygyje vaizdingomis Druskininkų apylinkėmis.
Universiadoje dalyvavusi MČTAU sportininkų komanda rungėsi stalo teniso, šachmatų, šaškių, plaukimo, krepšinio baudų mėtymo, smiginio rungtyse, taip pat dalyvavo šiaurietiško ėjimo žygyje. Kartu vyko ir gausi palaikymo komanda, kuri entuziastingai palaikė mūsų sportininkus. MČTAU komanda iš universiados parsivežė net penkis medalius. Prorektorius Romanas Paulauskas iškovojo aukso medalį šachmatų turnyre ir sidabro medalį šaškių žaidime. Aukso medalį šaškių žaidime laimėjo Aleksandras Vilks. Bronzos medalius iškovojo Gažina Banevičienė (smiginio rungtyje) ir Bronius Daugirdas (plaukimo rungtyje).
Visų sporto rungčių laimėtojams įteikti medaliai ir padėkos raštai. Universiados taurę laimėjo renginio šeimininkai – Druskininkų TAU.
Palaikyti smagią nuotaiką ir kelionėje, ir vakaronėje padėjo neseniai į MČTAU įstojęs akordeonistas Algis Gudavičius. Pirmoji senjorų universiada subūrė sporto entuziastus, pademonstravo puikų fizinį jų pasirengimą, suteikė galimybę pabūti kartu, pabendrauti, pasidžiaugti savo ir kolegų sportiniais laimėjimais.
Jadvyga Miniotaitė

2015-10-06. Mokslo metų pradžią vieni iš pirmųjų šventė Turizmo fakulteto klausytojai – rugsėjo 29 d. LEU Aktų salė buvo pilna šurmulio ir klegesio. Šventę paskelbė prodekanė Nijolė Gradauskienė, apie nuveiktus darbus ir ateities planus supažindino dekanė Teodora Dilkienė. Sveikinimo žodį tarė svečiai ir rektorė dr. Zita Žebrauskienė: ,,Atėjome studijuoti, bendrauti, tad kiekvienas klausytojas turi būti pastebėtas, kiekvienas – išklausytas, kiekvienas – mylimas ir reikalingas".
Dekanė pristatė naujus grupių kuratorius. Buvusiems kuratoriams pareikšta padėka už nuoširdų ir rūpestingą darbą fakultete, rektorė įteikė jiems Padėkos raštus.
Fakulteto vadovai pasidžiaugė, kad šiais mokslo metais turistų gretas papildė virš 60 naujų klausytojų. Dekanė supažindino su artimiausiais renginiais – pirmasis užsiėmimas grupėse įvyko spalio 6 d. LEU auditorijose, Technikos bibliotekoje, VU botanikos sode Vingio parke.
Marija Brantienė
Turizmo fakulteto apžvalgininkė

 2015-10-02.jpg - 132.47 Kb2015-10-02. Iškilmingais renginiais prasidėjo naujieji, 21-ieji MČTAU mokslo metai. Gražia tradicija tapo juos pasitikti bendra malda Arkikatedroje. Spalio 1-osios popietę šventas mišias gausiai susirinkusiai Trečiojo amžiaus universiteto bendruomenei aukojo Arkikatedros klebonas Virginijus Česnulevičius. Šioje Dvasios šventovėje ne tik pasimeldėme, bet ir pasisėmėme pasitikėjimo, vilties ir stiprybės. Kunigo žodžiai mus įkėpė, padrąsino eiti pasirinktu keliu – mokytis, pažinti, įprasminti savo gyvenimą.
Vargonuojant maestro Bernardui Vasiliauskui, giesmes atliko šią vasarą susikūrusi MČTAU vokalinė grupė. Nors giedoti teko vos po trijų repeticijų, giesmės liejosi iš širdies ir sušildė, apgaubė mus ypatinga dvasine šviesa, kurios lydimi drąsiai žengiame per Mokslo ir Žinių šventovės slenkstį.
Spalio 2-ąją Lietuvos edukologijos universiteto aktų salėje vyko iškilminga naujųjų, 21-ųjų mokslo metų pradžios šventė. Į šventę buvo kviečiami tik naujieji klausytojai, nes susiburti visi galėtume nebent Siemens arenoje...
Sulaukėme kaip niekad daug garbių svečių. Sveikinimo žodį tarė teisingumo viceministras Giedrius Mozūraitis, europarlamentaras Valentinas Mazuronis, Seimo narė Dalia Teišerskytė, Vilniaus mero patarėjas Albertas Lakštauskas, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas Algimantas Šimaitis, kunigas Vytautas Rapalis, kiti svečiai.
MČTAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė pasidžiaugė įspūdingu naujų klausytojų skaičiumi – šiais mokslo metais į mūsų gretas įsiliejo net 515 naujų narių, tarp jų – 49 vyrai, 7 šeimos, nemažai garbaus amžiaus senjorų, palinkėjo visiems sėkmės ir nuoširdžios bendrystės žengiant pažinimo keliu.
Rektorė pristatė visų fakultetų dekanus – o jų net trylika. Dekanų gildiją papildė naujai susikūrusių fakutetų – Meninės saviraiškos ir Informacinių technologijų fakultetų dekanai Izabelė Bražiūnienė ir Augustas Vismantas. Garbės dekanų vardus suteikus nusipelniusiems, daug jėgų ir širdies atidavusiems dekanams Kęstučiui Rogalskiui (Istorijos fakultetas), Laimučiui Didžiokui (Politologijos fakultetas), Kazimierui Miškiniui (Literatūros fakultetas), juos keičia nauji dekanai. Istorijos fakultetui vadovaus ankstesnė kuratorė dr. Vida Kniūraitė, Politologijos fakultetui – aktyvus klausytojas Rimantas Radžiūnas, o literatų vedlys bus žinomas tautodailininkas, medžio drožėjas , MČTAU garbės narys dr. Romualdas Šimkūnas.
Aktyviausiai MČTAU veikloje dalyvaujantiems senjorams įteikti padėkos raštai.
Per mokslo metų pradžios šventę pirmą kartą nuskambėjo naujasis MČTAU senjorų himnas, kuriam žodžius parašė poetė Dalia Teišerskytė, muziką sukūrė MČTAU moterų choro „Varsa“ vadovė Lilijana Zarankienė. Jos vadovaujamas choras atliko keletą kūrinių ir šventiniame renginyje. Klausėmės naujai susikūrusios vokalinės grupės atliekamų kūrinių, skaitovų skaitomų eilių, grožėjomės senjorės Birutės šokiu.
Šventė ilgam išliks atmintyje kaip vienas gražiausių mūsų bendruomenės veiklos puslapių.  
Jadvyga Miniotaitė

 2015-09-30.jpg - 269.57 Kb2015-09-30. Muzikos fakulteto moterų choras „Varsa“ su  vadove Lilijana Zarankiene rugsėjo pabaigoje lankėsi Latvijoje, Valmieros  mieste vykusioje Baltijos senjorų šventėje. Šiame renginyje dalyvavo po du estų, lietuvių ir  latvių kolektyvus.  Lietuvą, be mūsų choro, dar atstovavo Klaipėdos  trečiojo amžiaus universiteto ansamblis „Jūrainė“.
Kėlėmės anksti ryte, nes laukė ilga beveik 500 kilometrų kelionė. Atvykome į Valmierą tik prieš pat koncertą, tad koncertuoti teko net neprasidainavus. Broliukai latviai mus sutiko labai nuoširdžiai.  Po koncerto bendravome, dalijomės įspūdžiais ir vaišinomės karšta firmine sriuba. Po trumpos ekskursijos palei Valmieros pilies griuvėsius, važiavome į nedidelį miestelį – Burtniekus. Čia, Burtniekų kultūros namuose, įvyko graži šventė, kurioje kolektyvai ne tik koncertavo, bet ir linksminosi, vaišinosi, bendravo, mokėsi šokti latvių liaudies šokius. Kultūros namų viešbutėlyje kolektyvas ir nakvojo.
Kitą rytą mus pakvietė į ekskursiją po Burtnieko apylinkes, įspūdingai didelį ežerą ir istorines vietas. Mūsų laukė puikūs šeimininkų pusryčiai ir viešnagė vietinės floristės sodyboje, kur galėjome ne tik pasigrožėti nuostabia augalų įvairove ir rudeninių žiedų spalvomis, bet ir įsigyti augalų savo darželiams. Po to laukė ilga, bet daininga ir visai nenuobodi  kelionė namo.
Viešnagė Latvijoje truko tik dvi dienas, o kiek įspūdžių, malonių akimirkų, neužmirštamų susitikimų! Gerai, kai žmogus neužsidaro savo kiaute, o kartu su bendraminčių būriu stengiasi įprasminti kiekvieną savo dieną, ir ne tik nešti džiaugsmą ir dainą kitiems, bet ir jaustis svarbiam ir reikalingam.  
Irena Beinortienė
Muzikos fakulteto seniūnė

 2015-09-25. Apniukusį rugsėjo 25-sios rytą gausus MČTAU senjorų būrys iš Vilniaus geležinkelio stoties traukiniu išvyko į Trakus. Taip prasidėjo MČTAU rektorės dr. Zitos Žebrauskienės ir Turizmo fakulteto dekanės Teodoros Dilkienės iniciatyva organizuota MČTAU aktyvo ir aktyviausių Turizmo fakulteto klausytojų kelionė.
Iš Trakų geležinkelio stoties pėstute keliavome į Trakų prieplauką, iš kur vidurdienį turėjome išplaukti į apžvalginę pramoginę kelionę laivu. Pakeliui užsukome į miesto centre esančią Trakų Dievo Motinos gimimo stačiatikių cerkvę, kuri buvo pastatyta 1863 m. Lietuvoje vykusio sukilimo prieš Rusijos imperijos valdžią numalšinimui paminėti. Pasigėrėjome Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje esančiu stebuklingu Dievo Motinos su kūdikėliu Jėzumi paveikslu. Manoma, kad jį iš Bizantijos gavo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas.
Laiko turėjome nedaug, tad paskubomis užbėgome į nediduką karaimų muziejų ir apžiūrėjome įdomią jo ekspoziciją. Šio muziejaus iniciatorius, pasaulinio garso orientalistas Seraja Šapšalas (buvęs totorių hachanas bei šio muziejaus vedėjas). Jo rinkiniai ir sudarė pirmosios ekspozicijos Trakuose pagrindą.
Greta fotonuotraukų, čia eksponuojamas originalus konuso formos varinis indas su dangteliu, pritaikytas pakabinti virš židinio (jame buvo šildomas ir nešamas maistas dirbantiems daržuose), miniatiūriniai setai (kanapos ant mažų kojyčių) su lėlėmis, aprengtomis tautiniais rūbais, kilnojama varinė krosnelė kambariui šildyti ir daug karaimų tautodailės pavyzdžių.
Išėję iš muziejaus pasukome link prieplaukos. 80-ties senjorų pulkas į apžvalginę kelionę išplaukė net dviem laivais. Net lietus nesutrukdė keliautojams grožėtis nuostabia Galvės ežero panorama, legendine Trakų pilimi, Užutrakio dvaru, grafo J. Tiškevičiaus rūmais. Jaukiai įsikūrę prie laive įrengtų staliukų, traukėm iš krepšelių sumuštinius ir vaišinomės, bendravome. Galvės ežeras skambėjo nuo senjorų dainų. O kokia kelionė į Trakus be tradicinių kibinų? Senosios kibininės lauko kavinėje skanavome karštus kibinus ir garsiai traukėme “Ilgiausių metų” Turizmo fakulteto dekanei Teodorai, prieš kelias dienas atšventusiai savo gimtadienį.
Pasigrožėję rudenėjančiais, auksinėmis spalvomis pasidabinusiais Trakais, šiek tiek suliję pasiekėme autobusų stotį ir sugužėjome į maršrutinį autobusą. Netrukus buvome Vilniuje.
Nuoširdus dėkui rektorei dr. Zitai Žebrauskienei, kelionės iniciatorei ir vadovei Teodorai Dilkienei, mūsų praktikantei Renatai Bivainytei, greitakalbei gidei Terezai, dekanams ir visiems kartu keliavusiems už šaunią kelionę, puikius  įspūdžius, įdomiai ir turiningai  praleistą laiką.
Gražina Dalgedaitė

 2015-09-22. Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas, atšventęs garbingą 20-mečio sukaktį, spalio 1 d. 16 val. Vilniaus Katedroje Šv. Mišiomis pradės 2015-2016 mokslo metų pradžios šventę. Šv. Mišios bus aukojamos MČTAU ir visų šalies TAU bendruomenėms. Visus kviečiame bendrai maldai ir susikaupimui. Spalio 2 d. 14 val. LEU Aktų salėje įvyks iškilmingas naujųjų MČTAU mokslo metų atidarymas. Ypatingai laukiami naujieji MČTAU klausytojai.

Kaip ir ankstesniais mokslo metais, klausytojai galės lankyti Buities kultūros, Istorijos, Kultūros, Literatūros, Muzikos (moterų choras “Varsa”), Politologijos, Socialinės psichologijos, Sveikatos, Tautodailės, Turizmo, Užsienio kalbų fakultetus.
Nauji klausytojai bus priimami nuo rugsėjo 1 d. darbo dienomis 11-15 val. Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto būstinėje (Pamėnkalnio g. 15).
Šiais, 21-aisiais mokslo metais, MČTAU klausytojų laukia nemažai naujovių.
Steigiamas naujas Informacinių technologijų fakultetas, kuriame senjorai galės įgyti įvairaus lygio kompiuterinio raštingumo žinių, leisiančių jiems būti modernesniems ir savarankiškesniems kasdieniniame gyvenime. Informacinių technologijų fakulteto veiklą padės užtikrinti “Barclays” technologijų centras – jie suteiks galimybę naudotis kompiuteriais, parūpins dėstytojus.  Fakulteto dekanu paskirtas aktyvus MČTAU klausytojas Augustas Vismantas.
Vienas gausiausių – Užsienio kalbų fakultetas, kuriame iki šiol klausytojai galėjo mokytis anglų, prancūzų ir vokiečių kalbų, šiais mokslo metais pasiūlys mokytis ir ispanų kalbos.
Senjorai, kurie nori ne ne tik mokytis, bet ir išreikšti vienokius ar kitokius savo gebėjimus, galės lankyti naujai steigiamą Meninės saviraiškos fakultetą. Fakultetas kuriamas jau veikiančios Vaidybos studijos pagrindu. Ši studija, vadovaujama režisieriaus Kęstučio Česnaičio, jau pradžiugino MČTAU klausytojus savo pirmuoju spektakliu-mitu “Miestas”. Apart Vaidybos studijos naujai steigiamame fakultete veiks skaitovų, vokalinė, romantinio muzikavimo ir šokių grupės. Meninės saviraiškos fakulteto dekane paskirta Izabelė Janina Bražiūnienė, iki šiol ėjusi Užsienio kalbų fakulteto prodekanės pareigas.
Istorijos, Politologijos ir Literatūros fakultetams šiais mokslo metai vadovaus nauji dekanai. Istorijos fakulteto dekane paskirta šio fakulteto kuratorė dr. Vida Kniūraitė, Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto docentė. Politologijos fakultetui vadovaus aktyvus klausytojas Rimantas Kazimieras Radžiūnas. Buvusiems dekanams – Kęstučiui Rogalskiui, Laimučiui Didžiokui ir Kazimierui Miškiniui už ilgametį, savanorišką ir neatlyginamą darbą, įgyvendinant MČTAU veiklos programą, tikslus ir uždavinius suteikti Garbės dekanų vardai.
Klausytojai, norintys išsamiau susipažinti su Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto veikla ir pasirinkti pageidaujamas studijas, galės įsigyti Universiteto 20-mečiui išleistą informatyvų, gausiai iliustruotą 260 psl. Almanachą.

2015-09-21. 2016 metų sausio mėnesį į kino teatrus žiūrovus kvies naujas dokumentinis filmas ,,Aš už tave pakalbėsiu”. Filmo siužetas kviečia žiūrovus atsigręžti į bauginančiai artimą praeitį, kurios įvykiai tampa paradoksalia šių dienų įvykių refleksija. Kokią prasmę sugebame suteikti praeityje įvykusiai individo tragedijai masių likimus nulemiančių politinių įvykių kontekste?  Ieškodami  atsakymo į šį klausimą, naujojo dokumentinio filmo ,,Aš už tave pakalbėsiu” kūrėjai pristato pirmąjį savo filmo herojų – kunigą Julių Sasnauską. Bendrame italo režisieriaus Maximilien Dejoie ir lietuvės režisierės Virginjos Vareikytės filme Julius Sasnauskas dalinasi skausmingos, bet tuo pačiu disidentinę veiklą įprasminančios, patirties prisiminimais.
Lietuvos disidentas, už antitarybinę veiklą kalintas ir ištremtas į Sibirą kunigas Julius Sasnauskas geriau nei kas kitas suvokia laisvos, kontrolei nepasiduodančios, savo mintis laisvai reiškiančios visuomenės svarbą. Dar mokykloje iš klasės už suplėšytus džinsus išmestas būsimasis kunigas šiandien tą laiką prisimena kaip gilių apmąstymų metą, kuris padėjo jam suvokti savo tikslų ir norų vertę bei kainą. Jo pasakojimuose laisvė ir individualumas – šiandien dažnai atrodantys savaime suprantamos sąvokos – įgyja naujus kontekstus,
“Jie galvojo, kad visa tai (džinsai, plaukai, plokštelės aut. past.) – vakarietiškos kultūros dalis, alternatyva esamam gyvenimui ir todėl, jiems tai atrodė pavojinga. Aš įpratau tai ginti, kovoti už tai, nors dabar suprantu, kad tie elementai, nei jie buvo esminiai, nei jie garantavo tikrąją laisvę, bet tai buvo išraiška, nepasitenkinimo esama sistema išraiška. Tas jausmas, jis buvo labai galingas, kovoti, deklaruoti savo laisvę, noras būti kitokiu. Bet kita vertus ir nebuvo kito pasirinkimo, tai buvo vienintelė būsena, savijauta, kurią tuomet galėjai išgyventi. Ir jau po visko buvo momentai, kai aš klausinėdavau savęs, galbūt kažkurioje vietoje reikėjo sustoti, nebūčiau sukėlęs tiek daug skausmo savo artimiesiems. Kai grįžau čia iš tremties, viskas buvo išblaškyta, vieni dar nebuvo grįžę, kiti jau turėjo šeimas, turėjo kuo rizikuoti. Tada, aš atsimenu, pagalvojau, gal reiktų grįžti atgal į Sibirą. Bet dabar, kuo ilgiau gyvenu, tuo geriau suvokiu tą gilią prasmę visų buvusių patirčių, tiek neigiamų, tiek teigiamų. Galiu tik pacituoti: “Tuo metu užsimezgė mano gražiausios draugystės, ir mano nuoširdžiausios maldos buvo sukalbėtos.”
Filmo režisieriams pradėjus tiriamuosius filmo „Aš už tave pakalbėsiu“ darbus, Julius Sasnauskas ir jo istorija iš karto tapo neatsiejama šio filmo dalis. „Jis įkūnijo mūsų nuojautą, mūsų požiūrį, mūsų supratimą apie tai, kokią įsivaizdavome Sovietinę priespaudą, disidentinę veiklą, o taip pat ir tai, kaip visą tai išgyvenęs žmogus kontempliuoja praeitį ir tai, kas su juo atsitiko.  Mums pasirodė, kad Juliaus asmenybė ir jo istorija kalba ir mūsų kartai. Šiandien, kai taip dažnai šūkiai apie laisvę, demokratiją ir žmogaus teises įsivelia į manipuliacijos ar melo verpetą, o saviraiška dažnai  interpretuojama kaip tam tikras asmens įpakavimo pasirinkimas, tokios asmenybės kaip Julius Sasnauskas mums tampa atskaitos tašku ir padeda suprasti tikrąją esminių sąvokų prasmę.“
Dokumentinis filmas “Aš už tave pakalbėsiu” iš arti žvelgia į jokiuose istorijos vadovėliuose neužfiksuotas žmogiškąsias istorijas. Tai jautrios septynių žmonių gyvenimų istorijos, kurios iki šiol ne savo noru slepiasi sovietinių nusikaltimų gedulo ir laisvės kovų euforijos šešėliuose. Šių žmonių liudijimuose kiekvienas žodis, atodūsis ir kiekviena minutė tylos vienodai svarbūs. Ne mažiau svarbus ir klausimas – ar dar galime sąmoningai priimti ir išgyventi šių žmonių patirtis kaip bendrą gyvą mūsų pačių ir mūsų tautos istoriją?
Trumpąjį filmo anonsą rasite čia https://youtu.be/xonRGnKkMPI 
Filmo premjera įvyks šių metų kino festivalyje „Nepatogus kinas“, o į Lietuvos kino teatrus filmas atkeliaus 2016 m. sausio 8 d.

 2015-09-09.jpg - 131.16 Kb2015-09-07. MČTAU Meninės saviraiškos fakulteto vokalinė grupė, susibūrusi vos prieš tris savaites, rugsėjo 5 d. koncertavo Tirkšlių miestelyje vykusioje šventėje „Mūsų visų namai – Lietuva“. Etnografinių regionų metams skirtame renginyje, į kurį sukvietė Mažeikių trečiojo amžiaus universitetas, dalyvavo devynių TAU meniniai kolektyvai. Savo krašto dainas, šokius, pasakojimus į šią gražią šventę atvežė Rietavo, Radviliškio, Raseinių, Telšių, Klaipėdos, Plungės, Marijampolės TAU ir renginio šeimininkai – Mažeikių TAU. Su visų etnografinių regionų sutartinėmis supažindino Šiaulių universiteto folkloro ansamblis „Vaiguva“.
 MČTAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė, „šakninė“ žemaitė, į šventės dalyvius kreipėsi gimtąja telšiškių tarme, linkėdama senjorams puoselėti ir saugoti savo krašto tradicijas bei papročius. Nacionalinės TAU asociacijos vardu rektorė pasveikino aktyviausius renginio šeimininkų – Mažeikių TAU narius, įteikė jiems padėkos raštus. Rektorė palydėjo į sceną ir naująjį MČTAU meninį kolektyvą, suburtą jos iniciatyva.
 Savo pirmajam koncertui MČTAU vokalinė grupė, kuriai akomponavo prof. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė, pasirinko dainas, kurios visuomet sujaudina, pripildo širdis pasididžiavimu, meile savo gimtinei, jos tradicijoms, papročiams. Tirkšlių miestelio pušynais nuskambėjo, nuvilnijo V. Bagdono, V. Budrevičiaus, J. Tallat-Kelpšos harmonizuotos lietuvių liaudies dainos „Užaugau Lietuvoj“, „Saulė nusileido“ ir „Tris dienas“. O atliekant kiekvienam lietuviui brangią dainą „Už Raseinių ant Dubysos“ (J. Naujalis, ž. Maironio) visi šventės dalyviai atsistojo ir susiėmė už rankų. Daugelio akyse sužibo ašaros – juk Lietuva visų mūsų namai...
 Vokalinės grupės perlas – neseniai MČTAU gretas papildęs prof. dr. Antanas Kiveris, Lietuvos edukologijos universiteto tarybos narys. Sužavėjo solisto profesionaliai atlikti kūriniai – A. Raudonikio „Kur balti keliai“ ir jaunojo bajoro daina iš operos „Gražina“. Visus šventės dalyvius papirko ne tik sodrus atlikėjo balsas, bet ir ori laikysena, o kartu ir labai paprastas, nuoširdus bendravimas.
 Vokalinės grupės narė, Meninės saviraiškos fakulteto dekanė Izabelė Bražiūnienė programos pristatymui pasirinko uteniškės poetės Reginos Katinaitės-Lumpickienės, rašančios tik savo gimtąja aukštaičių uteniškių tarme, eiles apie Tėviškę.
 Mūsų dainininkai savo pirmajam koncertui pasirengė per labai trumpą laiką – pirmoji repeticija įvyko rugpjūčio 17 d., o po šešių repeticijų grupė jau išvyko koncertuoti. Suburti septynių vokalistų grupę padėjo MČTAU prorektorė Aldona Rėksnienė, pakvietusi įsijungti į MČTAU veiklą balsingus kolegas, su kuriais anksčiau teko dainuoti kituose meniniuose kolektyvuose. Puikiai derantys balsai, patirtis, meilė dainai – visa tai padėjo parengti nuostabią, aukšto meninio lygio programą, kuri palietė visų šventės dalyvių širdis.
 Iš visos širdies dėkojame Mažeikių trečiojo amžiaus universiteto rektorei Onutei Venslovienei ir jos pagalbininkams, surengusiems puikią, įsimenančią šventę bei nuoširdžiai globojusiems mūsų vokalinę grupę ir jos palaikymo komandą. Dėkojame mūsų rektorei Z. Žebrauskienei, kuri surengė šią puikią kelionę ir kiekvieną išvykos dalyvį apgaubė savo dėmesiu ir rūpesčiu.
Jadvyga Miniotaitė

 2015-08-13. Startavo MČTAU Kultūros fakulteto Neformaliojo suaugusiųjų (Senjorų) švietimo 50 val. truksiantis programos  projektas “Čia mūsų Lietuva: mus vienija kalba, daina ir papročiai”.
Į pirmąją paskaitą Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje “Židinys” susirinko projekto dalyviai. Galeriją įkūrė Lietuvos tekstilės patriarchas, tautodailės rinkėjas ir propaguotojas Antanas Tomošaitis, nusprendęs savo praėjusio amžiaus trečiajame-ketvirtajame dešimtmetyje surinktus liaudies meno rinkinius, asmeninius ir žmonos Anastazijos Tamošaitienės kūrinius, vertingą biblioteką padovanoti Lietuvai. Tokio kultūros centro įkūrimo idėją dailininkas puoselėjo tebegyvendamas Kanadoje. Galerija priklauso Vilniaus dailės akademijai (VDA), kurioje 1940-1942 m. Antanas Tamošaitis dėstė, o 1995 m. jam suteiktas VDA garbės profesoriaus vardas.
Įkurtoje galerijoje plėtojama šviečiamoji veikla, propaguojami senieji amatai, organizuojami audimo kursai, remiantis Tamošaičių surinkta tautodailės medžiaga, senovinėmis staklėmis audžiami lietuvių tautiniai drabužiai. Galerija atvira visiems, norintiems susipažinti ir prisiliesti prie mūsų kultūros, istorijos, senųjų amatų meno, kuris gyvas ir šiandien.  
Dėkojame projekto autorėms – Reginai Dovidavičiūtei ir Kultūros fakulteto dekanei Aldonai Mikulionienei, seniūnėms Laimai Stanevičienei ir Irenai Šiurkuvienei, galerijos  darbuotojoms Laimai Lukoševičienei ir Ramutei  Raciūtei už įdomiai ir turiningai praleistą popietę.
Gražina Banevičienė


2015-07-13.jpg - 102.33 Kb 2015-07-13. Dar šį pavasarį asociacija „Langas į ateitį“ pakvietė MČTAU klausytojus bendradarbiauti  tarptautiniame projekte „Trans e-Scouts“. Vos pasirodžius MČTAU tinklalapyje kvietimui,  dalyvauti projekte pareiškė norą per dvidešimt senjorų, pasirinkusių užsiėmimus Vilniaus miesto Antakalnio, Žirmūnų ar Pilaitės bibliotekose.
Projekto tikslas – paskatinti jaunimo ir vyresniųjų žmonių bendruomeniškumą, mezgant skirtingų kartų dialogą bei tarpusavio supratimą. Kitaip tariant, kuriamas mokymosi ratas, kuriame jaunuoliai moko vyresniuosius naudotis informacinėmis technologijomis, o pastarieji dalinasi gyvenimiška patirtimi.
Birželio mėnesio pabaigoje įvyko projekto partnerių iš Ispanijos, Kroatijos, Latvijos ir Lietuvos susitikimas Vilniuje. Pasidžiaugta  jaunimo ir senjorų mokymosi pasiekimais ir nuspręsta  baigiamąją projekto konferenciją organizuoti  rugsėjo 11 d.  Vilniuje .
Regina Dovidavičiūtė
Projekto koordinatorė


Projekto dalyvių, MČTAU klausytojų,  mintys apie mokymus:    

Donė Martinaitytė. Jau ir baigėsi  pamokos ir bendravimas su jaunaisiais mokytojais. Per šį trumpą laiką jaunieji mokytojai daug ko išmokė. Man teko bendrauti su dviem – Mamertu ir Barbora. Abu  išmokė ne tik programoje numatytų dalykų, bet ir tų, kas labiausiai domino mane – tai nuotraukų tvarkymas ir sveikinimų kūrimas. Maloniai nuteikė moderatorės Julijos Glosaitės dėmesys  visai grupei  ir kiekvienai asmeniškai. Mano nuomone, toks asmeninis kiekvieno mokymas ypač naudingas .
Valerija Gollerytė. Štai ir artėja tarptautinio projekto e-skautai veikla į pabaigą. Viso projekto metu mes, projekto dalyviai senjorai, turėjome išskirtinę galimybę užmegzti labai šiltus santykius su savo jaunaisiais e-skautais (mūsų mokytojais). Jaunimas su mumis pasidalino labai mums naudingomis šiuolaikiškomis kompiuterinėmis žiniomis. Vyko be galo įdomūs jaunuolių mokymai senjorams.
Jaunuoliai supažindino senjorus su elektroninio pašto gmail kūrimo technika, google produktais, paieškomis internete, naudingomis nuorodomis, išmokė naudotis skype ir facebook  programomis bei supažindino su prezentacijų kūrimu.
Senjorai, savo ruožtu, padėjo jaunimui susikurti asmeninio tobulėjimo planą bei profilį karjeros planavimo tinklapyje. Kartu panagrinėjome aktualius jaunimui klausimus.
Mums labai pasisekė, jog gavome nuostabią projekto moderatorę Juliją Glosaitę. Jos nuoširdumas, atsidavimas, lankstumas ir geranoriškumas lydėjo mus viso projekto eigoje. Jos dėka gegužės mėnesį visiems projekto dalyviams Vilniuje buvo suorganizuota  ekskursija, paremta dailės istorikės ir rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės knyga ,,Silva Rerum".
Ekskursija pagal šią knygą padėjo pajausti 17 amžiaus Vilniaus dvasią jau šiuolaikiniame 21 amžiuje. Mintimis labiau priartėjome prie to laikmečio matydami išlikusius pastatus, knygas bei kitus reliktus. Kartu tai buvo penas vaizduotei, prisimenant aprašytus herojus bei jų veiksmus ir poelgius.
Džiaugiuosi, jog turėjau galimybę dalyvauti šiame projekte, pasisemti naujų žinių bei praplėsti draugų ir bendraminčių ratą.
Tokie projektai labai naudingi abipusiai ir norėtųsi, kad jų būtų daugiau.

 2015-05-24. Nešini beržų šakelėmis MČTAU senjorai saulėtą Sekminių rytą  rinkosi į Vilniaus arkikatedrą baziliką, kur buvo aukojamos šv. Mišios už gyvuosius ir mirusiuosius mūsų bendruomenės narius. Mišias aukojo kunigas Valentin Dulko.
Dalyvavimas šv. Mišiose – graži mūsų Universiteto tradicija. Į Dvasios šventovę renkamės mokslo metų pradžioje, pabaigoje ir kitomis reikšmingomis progomis. Simboliška, kad ruošdamiesi savo mokslo šventovės 20-ajam gimtadieniui išklausyti šv. Mišių susirinkome per Sekmines, kurios vadinamos Bažnyčios gimtadieniu, Šventosios Dvasios pilnatvės švente. Kunigas Valentinas gražiai pristatė MČTAU, pasidžiaugė garbaus amžiaus senjorais, kurie, užuot skundęsi širdies tuštuma ir beprasmybe, savo gyvenimą užpildo prasminga veikla, pajaučia jo pilnatvę. Ir patys susikaupimo tyloje apmąstėme vingiuotą savojo gyvenimo kelią, dėkodami už tai, kad esame.
Po šv. Mišių, pasiskirstę grupelėmis, MČTAU rektorato nariai aplankė amžinybėn iškeliavusių kolegų – Trečiojo amžiaus universiteto įkūrėjo dr. Medardo Čoboto, ilgametės Sveikatos fakulteto dekanės dr. Birutės Gaigalienės, Tautodailės fakulteto įkūrėjos Danutės Papeikienės, pirmosios senjorių choro vadovės Adelės Petrošiūtės ir Garbės rektorės dr. Vandos Brimienės kapus. Uždegėme žvakutes, prisiminėme neįkainojamą šių žmonių indėlį į MČTAU veiklą, nuoširdžią bendrystę ir širdies šilumą.
Jadvyga Miniotaitė


2015-05-21.jpg - 134.38 Kb2015-05-21. „Diemedžio“ leidykla „miestui ir pasauliui“ pateikė nuostabią knygą – „Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universitetui – 20 metų“. Knygos skaitytojai turėtų žemai nusilenkti  leidinio sudarytojoms – Jadvygai Miniotaitei, Vidai Rogalskienei, Danutei Kurmilavičiūtei, recenzentams Aldonai Rėksnienei ir Kęstučiui Rogalskiui bei redaktorei Danguolei Vanagaitei. Pasiaukojančio jų darbo dėka įvyko tikras stebuklas – parašyta išsami dar palyginti jaunos organizacijos istorija. Ateityje  mūsų šalies kultūros istorijos tyrinėtojai bus labai patenkinti, bibliotekoje radę šią knygą: jiems neteks ieškoti kažkur prapuolusių ar visai nebuvusių protokolų, Trečiojo amžiaus universiteto steigėjų pavardžių, veiklos aprašymų – „Almanache“ viskas kaip ant delno.  Niekam nepasisektų atkurti tikroviškos istorijos taip, kaip tą padaryti gali  tie, kurie dirbo, naktimis nemiegojo, galvodami, kaip geriau padaryti, iš kur gauti pinigų, kaip įtikinti mokslininkus, kad toks universitetas reikalingas, kad po ilgos darbinės veiklos Lietuvos labui mūsų žmonės nusipelno galimybę nemokamai gauti jiems įdomią ir svarbią mokslinę bei praktinę informaciją.
Puslapis po puslapio skaitytojas mato, kaip plėtėsi universitetas, augo klausytojų ir fakultetų skaičius, kaip vis didesnis mokslininkų ir praktikų  būrys įsijungė į tą kilnų darbą, kaip plėtėsi paskaitų tematika, kokius įdomius ir svarbius renginius organizavo universiteto ar atskirų fakultetų vadovybė. Iš kiekvieno puslapio dvelkia džiaugsmas, kurį patiria visi, kas nors kiek susiliečia su to iš pirmo žvilgsnio keisto, bet nuostabaus Universiteto gyvenimo.
Ypatingai reikia įvertinti Istorijos fakulteto dekano Kęstučio Rogalskio pasakojimą apie Istorijos fakulteto gyvavimą, augimą ir veiklą. Sunku patikėti, kad gerbiamas dekanas neturi istoriko išsimokslinimo: dažnas istorikas galėtų pasimokyti, kaip nuosekliai ir aiškiai išdėstyti kokios nors struktūros istoriją.
Visiems Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto istorijos kūrėjams ir tos nuostabios knygos skaitytojams būtina palinkėti  toliau energingai veikti, kad kitam Jubiliejui taip pat būtų galima parašyti knygą apie dar labiau išaugusį Universitetą.
Dr. Vida Kniūraitė
MČTAU Istorijos fakulteto kuratorė

 2015-04-30. Balandžio 28 d. Vilniuje, sporto, pramogų ir verslo centre „Forum Palace“, įvyko Nacionalinis už socialinę sanglaudą ir įvairių grupių teisių pripažinimą kovojančios bendruomenės renginys, kurio metu apdovanoti labiausiai lygybės ir įvairovės srityje nusipelnę asmenys, organizacijos, iniciatyvos. Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu.
Auksinio amžiaus apdovanojimas skirtas M. Čoboto trečiojo amžiaus universitetui (MČTAU) už nuopelnus, vienijant įvairaus amžiaus žmonių grupes ar stereotipus apie amžių griaunantį asmeninį pavyzdį darbe, laisvalaikiu ar užsiimant visuomenine veikla. MČTAU apdovanojimas įteiktas rektorei dr. Zitai Žebrauskienei  – tai stikliniame stačiakampyje sukurtas delno įspaudas, kuris simbolizuoja žmogiškumą, vienybę, tuo pačiu kiekvieno žmogaus skirtingumą ir unikalumą. Statulėlių autorius – stiklo menininkas Viktoras Dailidėnas.
Renginio metu koncertavo grupė „Garbanotas bosistas“ ir atlikėja Ieva Narkutė. Renginį vedė Beata Tiškevič-Hasanova.
Monika Jakimavičienė

 

 
LithuanianRussian (CIS)English (United Kingdom)Polish (Poland)French (Fr)
<< grįžti į pradžią